Analitiniai darbai
Siūlomi pakeitimai palengvins administracinę naštą ir priartins reguliavimą prie rinkoje realiai egzistuojančių darbo santykių poreikių.
»»
Siūloma naujoji pensijų kaupimo sistema didins finansinę naštą gyventojams ir neskatins mažiau uždirbančių gyventojų kaupti pensijai papildomai. Leidimas gyventojams „grįžti“ į „Sodrą“ paskatins nepamatuotus gyventojų sprendimus ir apsunkins „Sodros“ padėtį ateityje. Siūlomi pakeitimai galutinai pakirs pasitikėjimą pensijų reforma ir sumažins pasitikėjimą bet kokiomis ateityje vykdomomis reformomis.
»»
2012-04-30
LLRI nepritaria siūlymui vėl kelti per pastaruosius keletą metų jau keliskart didintus mokesčio tarifus kai kuriems gamtos ištekliams ir siūlo inicijuoti visaapimantį ankstesnių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius didinimo pasekmių įvertinimą, o jeigu bus nustatytos neigiamos mokesčio didinimo pasekmės – skubiai mažinti šį mokestį.
»»
LLRI siūlo nepritarti planams bausti vaistines skiriant joms baudas nuo metininių įmonių pajamų. Baudos su įmonės apyvartos – išskirtinė, itin griežta ir tik išimtiniais atvejais taikoma poveikio priemonė Lietuvoje, taikoma už grubius konkurencijos pažeidimus.
»»
Šis siūlymas yra neskaidrios teisėkūros ir protekcionizmo pavyzdys ir būtų įgyvendinimas gerinant vienos ūkio šakos padėtį visų kitų ūkio šakų ir gyventojų sąskaita. Žmonėms naudingos ne tik daržovės, bet ir aibė kitų ekonominių gėrybių, todėl viešuoju interesu tokiu atveju reikėtų pripažinti viską, kas žmogui yra palanku. Kadangi viešojo intereso sąvoka Lietuvos teisėje yra taikoma nenuosekliai, neaišku, kas yra, o kas nėra viešasis interesas, reikėtų inicijuoti platesnę diskusiją dėl viešojo intereso apibrėžimo peržiūros.
»»
Euras, kaip siekiamybė, yra politiškai drausminantis faktorius – didinantis fiskalinę drausmę ir mažinantis politinę riziką, susijusią su valiutos kurso ar pinigų emisijos modelio pakeitimu. Lietuva turi siekti, kad ES vykdytų ne ekonomikos stimulų politiką, bet priimtų sprendimus, kurie užtikrintų tvarų ir ilgalaikį ekonomikos augimą ES – dereguliuotų rinką, sukurtų lankstesnius darbo santykius, sumažintų valdžios sektorių, įgyvendintų struktūrinės socialinės ir sveikatos apsaugos reformas. Lietuva, nepriklausomai nuo ES veiksmų, turėtų įgyvendinti siūlomas reformas ir taip sumažinti vidines politines grėsmes lito stabilumui. Pozicija pristatyta
konferencijoje "Euro zonos krizė: sprendimai ir ateities perspektyvos“.
Komentarai
„Euro zonos ateitis priklauso nuo to, ką pasirinks Vokietija: euro zonos byrėjimą ar fiskalinį centralizavimą,“ - mano John H. Makin, AEI analitikas. |
„The Euro End Game“
Kviečiame jaunimą užsidirbti iš intelektualios veiklos ir parašyti konkursui „Laisvės studijos“ mūsų siūloma ar pačių dalyvių sugalvota poteme. Rašinių laukiame iki spalio 1 d.Visą informaciją rasite čia:
»»
"Žmonės ir be valdžios, savaip, išsprendė darbo santykių nelankstumo klausimą – jie tiesiog nesilaikė jo abipusiu darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Tai vyko ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Ar Vyriausybė ir Seimas savo kadencijos baigimo proga priartins Darbo kodeksą arčiau žmogaus ir jo gyvenimo realybės, ar ir toliau pataikaus populistiškai nusiteikusioms profsąjungoms ir ignoruos tikrovę, turėtų paaiškėti dar pavasario Seimo sesijoje." | Rūta Vainienė, Lietuvos radijas
»»
