Pilietiniai protestai, viešai atrodantys kaip kova dėl konkrečių įstatymų, mokesčių naštos ar pareigūnų skyrimo, savo šerdyje slepia fundamentalų ilgesį: kad valdžia nustotų savivaliauti. Tai – ribotos valdžios troškimas, net jei pats terminas plakatuose ir neužrašytas. Žmonės nebenori būti traktuojami kaip bejėgė banda ir intuityviai jaučia tai, ką politinė filosofija vadina Vakarų civilizacijos stuburu – valdžia yra tik įrankis, o ne savitikslis organizmas. Tai reikalavimas grįžti prie pamatinių vertybių, kad valdžia veiktų aiškiose ribose ir tarnautų bendram gėriui.

Valdžia nuo saugumo iki nesaugumo šaltinio 

Valdžia žmonijos istorijoje gimė kaip sprendimas ir atsakas į pamatinį poreikį išgyventi,  suvokiant, kad…