Video

Rikiuoti:

Kaip sustabdyti amžinąjį įstatymų lopymo variklį statybų sektoriuje?

Statybų sektoriuje kylant kainoms, Seimas priėmė ir toliau planuoja įstatymų pakeitimus, neigiamai paveiksiančius veiklos kaÅ¡tus. Nors nekilnojamojo turto sandorių per metus užregistruota daugiau, statybų sektoriuje lengvesni laikai, atrodo, neiÅ¡auÅ¡: specialistų vertinimu, tai vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiųjų sektorių, nuolat skelbiama apie žaliavų trÅ«kumą ir dėl to sustojusius darbus, darbuotojų stoką bei iÅ¡augusias statybų kainas. Tačiau […]


Kokiomis gerosiomis administravimo praktikomis gali naudotis viešasis sektorius?

Administravimo sukeliama naÅ¡ta viešąjame sektoriuje iÅ¡lieka opi problema, tačiau kai kurie sektoriai sugeba susitvakryti su biurokratijos keliamas iÅ¡Å¡Å«kiais, turi tai padaryti padedančius įrankius ir gali dalintis gerosiomis praktikomis su kitais rinkos dalyviais. Biurokratija paprastai apibÅ«dinama kaip administracinis valstybės valdymas, kuriame egzistuoja hierarchija, gausios, iÅ¡samios ir kartais itin sudėtingos taisyklės bei procedÅ«ros. Arba kaip administravimo ir […]


Kaip šiandien veikia pasaulinės tiekimo grandinės?

Pasaulinės tiekimo grandinės pandeminiais metais iÅ¡gyveno sunkmetį – karantino suvaržymai atskleidė Å¡ių grandinių trapumą, o sutrÅ«kinėjus tiekimui nukentėjo ne tik logistikos, transporto sektoriai, bet ir vartotojai. Å iais metais gegužę įvykusi ir beveik savaitę trukusi Sueco kanalo – vieno svarbiausių tarptautinės prekybos jÅ«rų kelių, kuriuo, įvairiais skaičiavimais, gali vykti deÅ¡imtadalis pasaulinės prekybos – blokada atkreipė dėmesį […]


Kaip prie nuotolinio ugdymo prisitaikė privačios mokyklos ir neformalus ugdymas?

Nuotolinio ugdymo praktika tapo Å¡ios dienos moksleivių kasdienybe. Suvaržymai skirti pandemijos situacijai suvaldyti skaudžiai palietė mokyklas ir jaunų žmonių ugdymą – tiek formalų, tiek ir neformalų. Mokslo metai artėja į pabaigą, kartu su jais ir dar vieni metai, praleisti prie ne mokyklos, o namų suole, pamokoms vykstant nuotoliniu bÅ«du. Prie jo prisitaikyti teko visai Å¡vietimo […]


Kodėl turėtume žinoti, kiek mokesčių sumokame į valstybės biudžetą?

Lietuvos mokesčių sistema užmaskuoja tikrąją žmonėms tenkančią mokesčių naÅ¡tą. Mokesčius, kuriuos dirbantieji moka nuo darbo užmokesčio apskaičiuoja ir formaliai perveda darbdavys, net ir vartojimo mokesčiai bÅ«na įskaičiuoti į prekių ir paslaugų kainą, todėl atsiskaitydamas žmogus gali nežinoti, kokia jo sumokėtų pinigų dalis nukeliavo į biudžetą. Tam, kad sumokėtume visus mokesčius, Å¡iais metais turėsime dirbti 166 […]


Kas lemia nepakankamas lietuvių ekonomines žinias?

Kas lemia nepakankamas lietuvių ekonomines žinias? Ä® gyventojų finansinį ir ekonominį Å¡vietimą investuojančios valstybės sulaukia realiai apčiuopiamos grąžos – tai iÅ¡manantys žmonės labiau linkę investuoti į verslą ar į savo ateitį, geba priimti sprendimus, naudingus ne tik jiems asmeniÅ¡kai, bet ir visai valstybei. Abejonių nekeliantį poreikį daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominiam Å¡vietimui diktuoja ir sparčiai […]


Kas motyvuoja įmones eiti žalinimo ir žiedinimo keliu?

Naujausi Europos Sąjungos tikslai prisidėti prie klimato iÅ¡saugojimo puoselėja visų sektorių žalinimo ir žiedinimo idėjas. Iki 2050 metų Europa tikisi tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu ir užtikrinti, kad nebeliktų Å¡iltnamio efektą sukeliančių dujų grynosios emisijos, o ekonomikos augimas bÅ«tų atsietas nuo iÅ¡teklių naudojimo. Tarp Europos Sąjungos iÅ¡sikeltų tvarių augimo tikslų – padėti įmonėms tapti pasaulio […]


Bankomatų tinklo plėtra: grynųjų prieinamumo didinimas – tikslas, pateisinantis priemones?

Grupė Seimo narių užregistravo Bankų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo tam tikrus kriterijus atitinkantiems bankams numatoma pareiga sudaryti sąlygas savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iÅ¡ bankomatų. Projektu siekiama didinti grynųjų prieinamumą asmenims, kurie gyvena mažiau apgyvendintose vietovėse, ir toms visuomenės grupėms, kurioms sunku naudotis kitais mokėjimo bÅ«dais, plečiant bankomatų tinklą Å¡alyje. O projekto aiÅ¡kinamajame […]


Kaip keisis ekonomikos ir verslumo ugdymas mokyklose?

Gegužės 11 d. Lietuvoje buvo minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Jos metu yra siekiama informuoti Å¡alies gyventojus apie jų sumokamus mokesčius ir sritis, kuriose jie yra panaudojami, didinti suvokimą, kad mokesčių mokėtojų veikla ir indėlis yra valstybės gerovės pagrindas. Kaip vystisis ekonomikos ir verslumo ugdymas Lietuvoje klausykite Å¡ioje „Ekonomika Å¡iandien“ laidoje. Vienas iÅ¡ bÅ«dų didinti […]


Ar Lietuvoje gerbiami mokesčių mokėtojai?

Gegužės 11 d. minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Jos metu Lietuvos laisvosios rinkos institutas kviečia pagerbti visus mokesčių mokėtojus ir jiems padėkoti bei atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent mokesčių mokėtojų veikla ir indėlis yra valstybės gerovės pagrindas – mokėdami mokesčius Å¡alies gyventojai aktyviai dalyvauja kuriant valstybę ir taip iÅ¡reiÅ¡kia savo pilietiÅ¡kumą. Pagarbos mokesčių mokėtojams […]


Kaip regiono ekonomiką paveiktų skaitmeninis mokestis?

Å ių metų pradžioje Europos Komisija pradėjo vieÅ¡as konsultacijas dėl iniciatyvos „Sąžininga ir konkurencinga skaitmeninė ekonomika. Skaitmeninis mokestis“. Ja pripažįstamas, kad skaitmeninė ekonomika teikia daug naudos piliečiams ir bendrovėms, o skaitmenizacija yra neatsiejama globalios ekonomikos dalis. Visgi, Europos Komisijos teigimu, dėl augančio tam tikros skaitmeninės veiklos masto ir populiarėjančių naujoviÅ¡kų verslo modelių dabartinės mokesčių sistemos susiduria […]


Kaip nedarbas veikia žmogaus gyvenimą?

Pirmojo Å¡ių metų ketvirčio duomenis skelbianti Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad besiregistruojančių darbo neturinčių asmenų skaičius mažėja, auga darbo jėgos paklausa. Nepaisant to, bedarbių skaičius Å¡iuo metu Lietuvoje siekia beveik 260 tÅ«kst. gyventojų – tai yra 15 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Kai kurių jų galimybes dirbti apribojo dėl koronaviruso paskelbti karantino suvaržymai, kiti stokoja darbo […]