Video

Rikiuoti:

Ar karantinui pasibaigus visuomenė bus atspari draudimams?

Ä®vairaus pobÅ«džio draudimus ir ribojimus lengviau visuomenė priima ir pateisina krizių metu. Koronaviruso pandemija tai tik patvirtino. Siekiant suvaldyti viruso COVID-19 plitimą ir apsaugoti gyventojų sveikatą bei gyvybę, Vyriausybės visame pasaulyje ėmėsi riboti ne tik gyventojų Å«kinę veiklą ir mobilumą. Perspėjama, kad kai kurios priemonės negrįžtamų pasekmių gali turėti ir visuomenės raidai, ir kiekvienam žmogui […]


Bendruomeniškumas – kai bėda virsta galimybe

1990 m. mÅ«sų gyvenimą pakeitė vienybė: noras gyventi laisvai mokė susitarti ir pasirÅ«pinti bendromis problemomis, atliepti visiems rÅ«pimus iÅ¡Å¡Å«kius. IÅ¡ užmarÅ¡ties ją į Å¡viesą iÅ¡traukė koronaviruso pandemija. Daugiaaukščių skelbimų lentose kaimynai skelbėsi galintys padėti rizikos grupėje esantiems žmonėms, parneÅ¡ti jiems maisto ar vaistų, gyventojai vieni kitiems siuvo ir dovanojo apsaugines veido kaukes, savanoriavo pagalbą teikiančiose […]


Kuriame ketvirtyje vakcinos sulauks teisėkūra?

TeisėkÅ«ra tampa vienu iÅ¡ labiausiai linksniuojamų žodžių politikoje. Niekada anksčiau teisėkÅ«ros kokybės diskusijoms nebuvo skiriama tiek dėmesio. Nors pats klausimo kėlimas jau yra žingsnis pirmyn, konkrečių priemonių dar nematyti. Seimo Å¡imtadienyje nebuvo Å¡vęsta jokių progų, susijusių su teisėkÅ«ros kokybės gerinimu, o ir neseniai Vyriausybės pateiktame Seimo pavasario sesijos darbų programos projekte nematyti iniciatyvų gerinti teisėkÅ«rą. […]


Kas skatintų įmonių investicijas į veiklos plėtrą?

Esminį ekonominį proveržį Vyriausybė įsipareigoja pasiekti pereidama prie aukÅ¡tesnės pridėtinės vertės kÅ«rimo. Taip pat numatoma skatinti darbo naÅ¡umo augimą, sukurti aplinką, palankią steigti naujas darbo vietas ir plėtoti verslą. Å iems įsipareigojimams įvykdyti investicijų sąlygos ir galimybė investuoti iÅ¡ nuosavų lėšų tampa Lietuvos ekonomikai lemiamos. Apie problemas, kylančias investuojant į veiklos plėtrą, ir apie tam reikalingas […]


„Nematomi“ MMA didinimo padariniai

TipiÅ¡kai kalbant apie minimaliąją mėnesinę algą, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios iÅ¡mokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose. Laidoje dalyvauja „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė RÅ«ta Skyriene ir […]


Miškų nuosavybės ribojimai – iškraipyta konkurencija ir privilegijos

PrieÅ¡ pusantrų metų priimtas MiÅ¡kų įstatymo pakeitimas sulaukė ne tik kritikos iÅ¡ konkurencijos gynėjų, bet ir Europos Komisijos dėmesio. Pagal įstatyme numatytą ribojimą, vienas ar keli susiję privatÅ«s asmenys negali turėti daugiau kaip 1500 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės. Europos Komisija abejoja, ar toks reguliavimas yra pagrįstas. Ä®statymo priėmimo metu abejones kėlė daugybė specialistų, tarp […]


Prekės ženklai ir jų „šliaužianti kontrolė“

Neretai girdime politikus, kalbančius apie tikslą mažinti reguliacinę naÅ¡tą. Taip siekiama gerinti verslo aplinką, tačiau tam svarbu užtikrinti ir atitinkamą reikalavimų įgyvendinimą. Pastarųjų savaičių įvykiai dėl prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“, kuris esą galėjo klaidinti vartotoją, parodė, koks neužtikrintumas ir kokie netikėti pavojai vis dar gresia verslui. Å iuo atveju net prieÅ¡ kelis metus įregistruotą prekės ženklą […]


Ar įstatymu uždraudus mobingą, jis išnyks?

Seime užregistruotas Darbo kodekso pakeitimas, kuriuo bÅ«tų įtvirtinta mobingo sąvoka ir su jo prevencija susiję reikalavimai. Tačiau ar mobingą lemia tik tai, kad jis nėra sureguliuotas įstatymu? Apie tai, ką įmonėse reiÅ¡kia mobingas ir kokios yra jo sprendimo problemos, kalbėsime su personalo valdymo specialiste, konsultante Lolita Kovaitiene ir advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partneriu, advokatu Mantu […]


Kaip Å¡iandien sekasi dalijimosi ekonomikai Lietuvoje ir kokia ateitis laukia?

Pastaruoju metu vis dažniau linksniuojamas darbas per platformas kaip dalijimosi ekonomikos forma. Laidoje kviesime įdėmiau pažvelgti į platformų veikimo ypatumus, pavėžėjų ir maisto kurjerių veiklą, taip pat aptarsime papildomo reguliavimo poreikį ir galimą poveikį. Laidoje dalyvauja ISM Executive School Strateginės rinkodaros ir Tarptautinio verslo programų vadovė, sertifikuota verslo modelių inovacijų konsultantė Kristina MaikÅ¡tėnienė ir Vilniaus […]


Kokiais kriterijais remiantis turėtų būti skaičiuojama minimali alga?

Europos Komisija siūlo nustatyti vienodus kriterijus visos šalyse narėse, pagal kuriuos būtų skaičiuojama minimali mėnesinė alga. Svarstoma, kad ji galėtų sudaryti tam tikrą numatytą procentą nuo vidutinio užmokesčio. Koks variantas būtų naudingiausias Lietuvai? Diskutuoja Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas Titas Budreika. Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas


Pokalbiai apie laisvę. Saulius Matulevičius ir Elena Leontjeva

Ketvirtojoje „Pokalbiai apie laisvę“ dalyje savo mintimis dalinasi antropologas, organizacijų vystymo konsultantas, instituto bičiulis Saulius Matulevičius. „Žmogui, deja, labiau pažįstama yra nelaisvės bÅ«sena. Už laisvę reikia kovoti. Kuo daugiau galios, tuo mažiau žmogaus smegenyse veikia empatijos centrai. Laisvės prigimtis – vesti žmogų ir visuomenę į klestėjimą.“ Pokalbis su Rimvydu Valatka čia. Pokalbis su dr. Nagliu […]


Vidurinė klasė Lietuvoje – kokia ir kaip auginti?

Skaičiuojama, kad per deÅ¡imtmetį vidurinė klasė Lietuvoje iÅ¡augo deÅ¡imtadaliu ir jai priklauso beveik 60 proc. Å¡alies gyventojų. Tačiau apklausos rodo, kad viduriniajai klasei priskiriantys save lietuviai, pajamomis nėra patenkinti. Kas yra yra vidurinioji klasė mÅ«sų Å¡alyje? Kaip ją auginti? Laidoje dalyvauja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė JÅ«ratė Cvilikienė, „Euromonitor International“ ekonomistas Giedrius Stalenis. Laidą rengia Lietuvos […]