Video

Rikiuoti:

Kaip nedarbas veikia žmogaus gyvenimą?

Pirmojo šių metų ketvirčio duomenis skelbianti Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad besiregistruojančių darbo neturinčių asmenų skaičius mažėja, auga darbo jėgos paklausa. Nepaisant to, bedarbių skaičius šiuo metu Lietuvoje siekia beveik 260 tūkst. gyventojų – tai yra 15 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Kai kurių jų galimybes dirbti apribojo dėl koronaviruso paskelbti karantino suvaržymai, kiti stokoja darbo […]


Kokių pokyčių į švietimo sistemą įnešė nuotolinis mokymasis?

Dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas su pertraukomis tęsiasi jau daugiau kai metus. Kartu su juo – ir nuotolinis mokymasis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad ir šiuos mokslo metus, tikėtina, baigsime prie kompiuterio ekranų. Vieni nuotoliniu mokymusi piktinasi: virtualus mokymasis tėra pamokų imitacija ir tai ateityje turės itin skausmingų pasekmių ne […]


Kokius sunkumus verslui kelia mokesčių lengvatos?

Finansų ministerijos suburtoje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinėje darbo grupėje jau prasidėjo diskusijos dėl 790 mln. eurų biudžetui kainuojančių lengvatų likimo. Diskusijų metu bus siekiama išgryninti kiekvieno galimo sprendimo dėl mokesčių argumentus ir numatyti tolimesnę mokestinių lengvatų kryptį. Pirmasis taikinys – pelno mokesčio lengvatos. Jam skirtas posėdis įvyks jau kitą savaitę. Kokia ši kryptis bus – […]


Kaip sumažinti verslui tenkančio reguliavimo naštą?

Praėjusią savaitę į pirmąjį posėdį rinkosi geresnio reguliavimo patarėjų taryba, kurios tikslas – teikti pasiūlymus tam, kad verslo priežiūra taptų lankstesnė, o verslo patiriama našta – mažesnė. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad teoriškai ši sritis atrodo neblogai, tačiau praktikoje verslas susiduria su daugybe problemų, nes reikalavimai – chaotiški, neprognozuojami ir dažnai […]


Iš kur kyla meno pridėtinė vertė?

Kultūros ir kūrybinis sektorius laikomas vienu labiausiai nukentėjusių ir paveiktų ekonomikos sektorių COVID-19 pandemijos metu. Daliai jų veikti vis dar neleidžiama, bet pastaruoju metu netylančios kalbos apie galimybes toliau laisvinti kultūros įstaigoms ir menininkams taikomus apribojimus, rodo išaugusį visuomenės poreikį menui. Apie tai, kokią pridėtinę vertę žmogui teikia kūryba ir iš jos kylantis santykis su šalia esančiais šiandien, laidoje diskutuoja […]


Ar karantinui pasibaigus visuomenė bus atspari draudimams?

Įvairaus pobūdžio draudimus ir ribojimus lengviau visuomenė priima ir pateisina krizių metu. Koronaviruso pandemija tai tik patvirtino. Siekiant suvaldyti viruso COVID-19 plitimą ir apsaugoti gyventojų sveikatą bei gyvybę, Vyriausybės visame pasaulyje ėmėsi riboti ne tik gyventojų ūkinę veiklą ir mobilumą. Perspėjama, kad kai kurios priemonės negrįžtamų pasekmių gali turėti ir visuomenės raidai, ir kiekvienam žmogui […]


Bendruomeniškumas – kai bėda virsta galimybe

1990 m. mūsų gyvenimą pakeitė vienybė: noras gyventi laisvai mokė susitarti ir pasirūpinti bendromis problemomis, atliepti visiems rūpimus iššūkius. Iš užmaršties ją į šviesą ištraukė koronaviruso pandemija. Daugiaaukščių skelbimų lentose kaimynai skelbėsi galintys padėti rizikos grupėje esantiems žmonėms, parnešti jiems maisto ar vaistų, gyventojai vieni kitiems siuvo ir dovanojo apsaugines veido kaukes, savanoriavo pagalbą teikiančiose […]


Kuriame ketvirtyje vakcinos sulauks teisėkūra?

Teisėkūra tampa vienu iš labiausiai linksniuojamų žodžių politikoje. Niekada anksčiau teisėkūros kokybės diskusijoms nebuvo skiriama tiek dėmesio. Nors pats klausimo kėlimas jau yra žingsnis pirmyn, konkrečių priemonių dar nematyti. Seimo šimtadienyje nebuvo švęsta jokių progų, susijusių su teisėkūros kokybės gerinimu, o ir neseniai Vyriausybės pateiktame Seimo pavasario sesijos darbų programos projekte nematyti iniciatyvų gerinti teisėkūrą. […]


Kas skatintų įmonių investicijas į veiklos plėtrą?

Esminį ekonominį proveržį Vyriausybė įsipareigoja pasiekti pereidama prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. Taip pat numatoma skatinti darbo našumo augimą, sukurti aplinką, palankią steigti naujas darbo vietas ir plėtoti verslą. Šiems įsipareigojimams įvykdyti investicijų sąlygos ir galimybė investuoti iš nuosavų lėšų tampa Lietuvos ekonomikai lemiamos. Apie problemas, kylančias investuojant į veiklos plėtrą, ir apie tam reikalingas […]


„Nematomi“ MMA didinimo padariniai

Tipiškai kalbant apie minimaliąją mėnesinę algą, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios išmokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose. Laidoje dalyvauja „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyriene ir […]


Miškų nuosavybės ribojimai – iškraipyta konkurencija ir privilegijos

Prieš pusantrų metų priimtas Miškų įstatymo pakeitimas sulaukė ne tik kritikos iš konkurencijos gynėjų, bet ir Europos Komisijos dėmesio. Pagal įstatyme numatytą ribojimą, vienas ar keli susiję privatūs asmenys negali turėti daugiau kaip 1500 ha miško ūkio paskirties žemės. Europos Komisija abejoja, ar toks reguliavimas yra pagrįstas. Įstatymo priėmimo metu abejones kėlė daugybė specialistų, tarp […]


Prekės ženklai ir jų „šliaužianti kontrolė“

Neretai girdime politikus, kalbančius apie tikslą mažinti reguliacinę naštą. Taip siekiama gerinti verslo aplinką, tačiau tam svarbu užtikrinti ir atitinkamą reikalavimų įgyvendinimą. Pastarųjų savaičių įvykiai dėl prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“, kuris esą galėjo klaidinti vartotoją, parodė, koks neužtikrintumas ir kokie netikėti pavojai vis dar gresia verslui. Šiuo atveju net prieš kelis metus įregistruotą prekės ženklą […]