Ž. Šilėnas: „Atsiskaitome Lietuvos žmonėms“ ar „Ruošiamės rinkimams“? (0)

Šiandienos laikraščių puslapiai kaip niekad išmarginti Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakyta reklama. Žodis „reklama“ (skelbimas, plakatas, pranešimas ir panašios priemonės, kuriomis siekiama plačiai paskleisti kokią žinią, patraukti vartotojus, pirkėjus – LKŽ) čia tinka labiau nei „ataskaita“ (oficialus pranešimas raštu ar žodžiu atsakingam asmeniui ar organizacijai apie nuveiktą darbą, uždavinių įvykdymą ir pan.; pateisinamas išlaidų dokumentas – LKŽ).

Be to, išplėtus įstatymo paradigmą, Vyriausybę arba „Gediminas Kirkilas ®“ prekinį ženklą būtų galima apkaltinti „paslėpta reklama“, nes, manau, nereikia būti konspiracijos teorijų šalininku, kad suprasti tikrąją šių informacinių pranešimų paskirti.

Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama (Reklamos įstatymas).

Kad ir kokia „gera“ bebūtų Vyriausybė, atlyginimai privačiame sektoriuje kyla dėl padidėjusios darbo jėgos paklausos ir sumažėjusios pasiūlos, o ne dėl valstybės didinamo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Kaip teisingai pastebi dalis analitikų, daugeliui darbuotojų šis pakėlimas neaktualus, nes jų atlyginimas ir taip viršija MMA. O tai daliai įmonių, kuri teišgali mokėti  MMA, toks padidinimas reikš sumažėjusias verslo galimybes arba darbo vietų mažinimą.

 

Jei jau žiūrėsime į šią konkretų reklamos pavyzdį – geležinkelininkus – tai teks konstatuoti, kad MMA jiems nelabai aktualus. Dar 2005 metais vidutinis atlyginimas šioje įmonėje siekė 1660-1680 Lt.

Teigti, kad dabartinis biudžetas skirtas klestėjimui ir gerovei, galėtų nepataisomas optimistas. Apie tai, kad net ir esant rekordinėms pajamoms biudžetas išlieka deficitinis ir apie aibę kitų biudžeto trūkumų yra kalbėję visi – nuo šalies Prezidento iki LLRI. Užimti poziciją, neva biudžetas deficitinis tik todėl, kad daugiau lėšų skirta sveikatos apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai ir viešąjai tvarkai užtikrinti, būtų netikslu – šios išlaidos tesudaro 28,7 proc. nacionalinio biudžetų išlaidų. Taip, šioms sritims skirta 2 mlrd. Litų daugiau, tačiau ir pats biudžetas yra 7 mlrd. Litų didesnis. Valstybės išlaidavimas tokiose biudžeto srityse kaip „ekonomika“, kur asignavimai padidinti beveik 1,7 mlrd. Litų (t.y. vos ne tiek pat kiek anksčiau minėtoms keturioms sritims) yra daugiau nei akivaizdus.

 

Įdomu, tik ar kas nors užsiims šios paslėptos reklamos kontroliavimu; čia lyg ir Konkurencijos tarybos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos funkcijos. Bet pamiršau, Vyriausybei įstatymai gi netaikomi (Šis įstatymas nereglamentuoja politinės ir socialinės reklamos bei skelbimų, nesusijusių su komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla – Reklamos įstatymas).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

nine − 2 =