Europos Komisija iš tikro neleidžia atsikvėpti! Nespėjo praeiti dvi dienos nuo mano paskutinio įrašo apie SMS reguliavimą, o EK jau spėjo surasti dar smulkmeniškesnės ir nereikšmingesnės veiklos. Dabar EK tirs ar sąžiningai reklamuojamos mobiliųjų telefonų melodijos, žaidimai ir paveiksliukai.
Logika ta pati, kaip ir ankstesniuose reguliavimuose susijusiuose su mobiliuju ryšiu: žmonės yra kvaili, neskaito, kas parašyta, nesupranta, kiek reikės mokėti ir t.t. ir t.t. Kitaip tariant – nieko naujo.
Vienintelis naujas posūkis – esą šiomis paslaugomis pagrinde naudojasi vaikai. O nenaudėliai, parduodantys melodijas ir žaidimus, kaip tik ir taikosi į vaikus. O vaikus, kaip visi žinome, reikia saugoti. „Saugokitės, vaikai!“ draugiškai perspėja komisarė Meglena Kuneva.
„Smulki“ detalė, kad vaikai nėra ir negali būti abonentiniais mobiliojo ryšio klientais, nes negali sudarinėti sutarčių, net nepastebėta. O juk iš tikrųjų abonentines sutartis sudarinėja vaikų tėvai, o tik tada telefonu leidžia naudotis savo atžalai. Kitaip tariant, jei vaikas išleido per daug pinigų „žaidimams“, tai yra tolygi situacijai, kuomet kieno nors atžala vietoje pietų nusiperka saldumynų.
„Lietuvos žinios“ vakar rašė apie absurdiškus Briuselio reguliavimus. Ką tik mano aprašyta situacija yra geras tokių reguliavimų „evoliucijos“ pavyzdys. Nenustebčiau jei po kelių metų EK „sureguliuotų“ ir šią nepaprastai gyvybiškai svarbią “melodijų, paveikslėlių ir žaidimų” rinką.
Praeitame įraše spekuliavau, kad ES biurokratų noras reguliuoti kyla iš asmeninės patirties. Nepatinka gauta sąskaita už telefoną – štai jau ir dingstis sureguliuoti 500 mln. gyventojų rinką. Jei ši hipotezė teisinga, tuomet noras reguliuoti paveikslėlius ir žaidimus tikriausiai kilo todėl, kad kurio nors ES biurokrato atžala (arba, neduokdie – pats biurokratas) per daug žaidė telefonu.
Tačiau, kur dingo ES taip plačiai propaguojamas subsidiarumo principas? Kitaip tariant, nevertėtų asmeninių vaikų auklėjimo problemų paversti ES lygmens problema.
