K. Leontjeva. Dėmesio verti statistiniai “Sodros” duomenys (0)

Leidinyje “Valstybinis socialinis draudimas: Statistiniai duomenys 2009 m.” yra nemažai įdomios statistikos, pastebėjimais apie kuria norėčiau pasidalinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2009 metų biudžete buvo patvirtinta, kad skirtumas tarp pajamų ir išlaidų sudarys 324 tūkst. Lt. Nors jau metų pradžioje buvo akivaizdu, kad deficitas bus skaičiuojamas milijardais, “Sodros” biudžeto įstatymas nebuvo pakeistas, o skirtumas tarp pajamų ir išlaidų buvo finansuojamas paskolomis. Įdomu pažvelgti tiek į pajamų, tiek į išlaidų dalį, kokia dalis plano buvo įvykdyta.

Pajamų dalyje daugiau nei 100 proc. buvo įvykdytos trys eilutės: valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos (122 proc., viso gauta 2,4 mln. Lt), baudos ir delspinigiai (216 proc., gauta 14,3 mln. Lt) ir veiklos pajamos ir iš įtraukto į Fondo biudžeto apskaitą turto gaunamos pajamos (417 proc.). Draudėjų ir apdraustųjų “Sodros” įmokos sudarė po maždaug 81 proc. plano, o savarankiškai dirbančių asmenų įmokos – vos 50 proc.

Išlaidų dalyje tiksliausiai suprognozuotos buvo išlaidos pensijų draudimui – 101 proc. Ligos ir motinystės išmokos buvo maždaug penktadaliu didesnės už suplanuotas, o nedarbo draudimo išmokos – net 90 proc. didesnės. Smarkiai išaugo veiklos sąnaudos – planuota, kad jos sudarys 290 mln. Lt, o faktiškai sudarė 373,4 mln. Lt.

Statistika apie “Sodra” apdraustus asmenis rodo staigų ir smarkų mažėjimą skaičiaus asmenų, užsiimančių individualia veikla ir mokančių “Sodros” įmokas. Tai matyti šiame grafike:

image

“Sodra” apdraustų individualių įmonių savininkų skaičius mažėjo nuo pat 2004 m., tačiau mažėjimo tempas 2009 m. buvo daug greitesnis. Jei per 2004 – 2008 m. jų skaičius mažėjo vidutiniškai po 8,5 proc. per metus, tai 2009 m. lyginant su 2008 m. jis susitraukė net dviem trečdaliais. Tam įtakos neabejotinai turėjo pasikeitusi individualių įmonių savininkų apmokestinimo “Sodros” įmokomis tvarka. “Sodra” apdraustų verslo liudijimų savininkų skaičius per 2009 m. sumažėjo 36 proc., o kitų individualia veikla užsiimančių žmonių skaičius sumažėjo net 62 proc. Įdomu tai, kad sumažėjo ir savanoriškai “Sodros” įmokas mokančių asmenų skaičius – 2008 m. tokių žmonių buvo 2,2 tūkst., o pernai – jau tik 1,3 tūkst.

Dar keletas pastebėjimų:

– naujai paskirtų senatvės pensijų skaičius 2009 m. beveik sutapo su naujai paskirtų netekto darbingumo pensijų skaičiumi – atitinkamai 23,7 ir 23,7 tūkst. Naujų našlių ir našlaičių pensijų pernai paskirta 18,7 tūkst.

– 34 proc. netekto darbingumo pensijų gavėjų yra jaunesni nei 50 m. Priminsiu, kad šios pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus gaunamo atlyginimo.

– 73 proc. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų gauna senatvės pensiją, 7,8 proc. – netekto darbingumo pensiją.

– nuo 2004 m. augo motinų, gaunančių motinystės pašalpas procentas nuo visų gimdyvių. Jeigu 2004 m., kai pašalpos nebuvo tokios dosnios, pašalpas gaudavo apie du trečdalius visų gimdyvių (64 proc.), tai pernai pasiektas rekordas, kai motinystės pašalpas gaudavo net 83 proc. gimdyvių. Reikia pastebėti, kad per šį laikotarpį gimdyvių skaičius išaugo apie 19 proc., o motinystės pašalpų gavėjų skaičius – net 55 proc.!

– motinystės atvejų 2009 m. buvo 11 proc. daugiau nei 2008 m., tėvystės – 5 proc. daugiau, tačiau pernai motinystei ir tėvystei priskaičiuota suma buvo net 46 proc. didesnė nei priskaičiuota 2008 m.

– ligai, motinystei ir profesinei reabilitacijai skiriama suma daugiau nei padvigubėjo tarp 2007 ir 2009 m. – nuo 940 mln. iki 2 121 mln. Lt. Tai yra 226 proc. augimas. Per tą patį laiką šio draudimo atvejų skaičius sumažėjo 23 proc. – nuo 808 iki 623 tūkst.

– absoliuti dauguma netekto darbingumo kompensacijų yra periodinės kompensacijos, kurios būna skiriamos kai nukentėjęs asmuo netenka daugiau nei 30 proc. darbingumo. Vienkartines kompensacijas pernai gavo 243 gavėjai, o periodines – 5 123 gavėjai. Svarbu tai, kad šių kompensacijų gavėjai gali tuo pat metu gauti ir netekto darbingumo pensiją, o taip pat ir kitų pajamų, nes kompensacijos mokamos nepriklausomai nuo to, kad žmogui netekus dalies darbingumo sumažėjo jo atlyginimas. Apdraustajam mirus, pernai buvo išmokėta 48 vienkartinės draudimo išmokos ir 491 periodinės išmokos apdraustojo artimiesiems.

– kadangi netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskiriamos “iki gyvos galvos”, nuo 2004 m. augo šių kompensacijų gavėjų skaičius – per šį laikotarpį jis išaugo trigubai, nuo 1643 iki 5123 gavėjų.

Taigi, statistiniai duomenys apie išmokų gavėjų skaičių, išmokamas sumas parodo nemažai įdomių tendencijų. Akivaizdžiai matyti, kaip pernai mažėjo individualiai dirbančių “Sodra” apdraustų žmonių skaičius, kaip išlaidos motinystei ir tėvystei augo daug greičiau už tokių atvejų skaičių, kaip daug didesnė gimdyvių dalis gauna motinystės pašalpas. Be platesnių komentarų apie šias tendencijas kviečiu jus pačius pasivartyti šiuos statistinius duomenis, o klausiantiems, ka gi siūlo LLRI, instituto pateiktus siūlymus dėl konkrečių “Sodros” išmokų galite paskaityti čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

12 + 10 =