Daugiau kaip pusė įstatymų buvo priimami nepagalvojus apie jų poveikį  

Tai, kad teisėkūra nekokybiška, iki šiol lėmė ne reikalavimų trūkumas, o jų nepaisymas, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Trečiadienį pristatytoje analizėje pabrėžiama, kad beveik kas antras teisės aktas priimamas neįvertinus jo poveikio.

„Atliepdami valdančiųjų siekį gerinti teisėkūros kokybę, įdėmiau pažvelgėme į naujų teisės aktų rengimo stadiją. Jai, kaip žinia, yra keliami nemaži reikalavimai: būtinai vertinti galimas reguliavimo alternatyvas ir jų poveikį,  ir pasirinkti tą, kuri sukeltų mažiausią naštą žmonėms“, – kalbėjo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Tačiau analizė rodo, kad įstatymų rengėjai išpildo ne visus teisės aktų projektui keliamus reikalavimus: neigiamos pasekmės nedetalizuotos daugiau kaip pusėje, poveikis verslui – daugiau kaip trečdalyje įstatymo projektų.

„Mūsų atlikta analizė parodė, kad įstatymų projektų iniciatoriai daugiau dėmesio skiria naujo reguliavimo priežastims ir tikslams įvardinti, o projekto numatomas pasekmes, tarp jų ir neigiamas pasekmes bei poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, dažniau įvardina formaliai“, – sakė LLRI ekspertė Karolina Mickutė.

Kitaip tariant, dažnai poveikis yra aprašomas tokiomis šabloninėmis frazėmis, kaip „Poveikis verslui nenumatomas“ „Įsigaliojus projektui verslui gali kilti neigiamų pasekmių“, ir kt. Anot LLRI ekspertės, tai reiškia, kad priimant teisės aktą galimas poveikis gyventojams nėra laikomas argumentu: „Natūralu, kad tam tikrais atvejais įstatymas gali veikti ne taip, kaip tikėtasi, vietoje naudos kurti naštą. O klaidos ir jų taisymas kainuoja“. 

Natūralu, kad tam tikrais atvejais įstatymas gali veikti ne taip, kaip tikėtasi, vietoje naudos kurti naštą. O klaidos ir jų taisymas kainuoja.

Pavyzdžiui, 2018 m. iš 14 Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų 11-oje teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Mokesčių mokėtojai šiuo atveju turės padengti teisės akto rengimo, teismo bei naujo, politikų klaidas taisančio teisės akto, rengimo išlaidas. 

„Kiekvieno teisėkūros proceso etapo kokybė lemia mus supančių įstatymų kokybę, tad egzistuojančių reikalavimų laikytis yra privaloma, tik taip galime garantuoti, kad biudžeto lėšos būtų efektyviai naudojamos, visuomenė nepatirtų perteklinės naštos ir spėtų prisitaikyti prie keičiamų taisyklių“, – įsitikinusi E. Leontjeva. 

Todėl, jos teigimu, tikslinga visais įmanomais būdais didinti įstatymų leidėjų atsakomybę, diegti gerąsias viešojo ir privataus sektoriaus praktikas ir užkardyti tolimesnį teisės aktų projektų svarstymą, kai jie yra parengti nekokybiškai. 

Aiškinamųjų raštų tyrime buvo analizuoti 148 atrinkti teisės aktų projektai ir 57 numatomo poveikio vertinimo pažymos. Darbo santykių, užimtumo ir ekonominės veiklos, žemės ir miško nuosavybės teisių reguliavimo sritys pasirinktos siekiant ištirti daugeliui gyventojų aktualių įstatymų rengimo ir pagrįstumo kokybę. 

Visą tyrimą galite rasti apačioje arba parsisiųsti šioje nuorodoje.