Praėjusią savaitę Lietuvos laisvosios rinkos institutas minėjo savo 25-ąsias įkūrimo metines. Šia proga buvo surengta ir konferencija „25-eri metai laisvės keliu. Praeities reformos ir ateities iššūkiai“. Turbūt didžiausia renginio žvaigžde reikėtų vadinti politinį mokslininką dr. Charlesą Murray iš Amerikos verslo instituto. Savo pranešime jis kalbėjo apie laisvę, libertalizmo pagrindus ir šiuolaikinį kapitalizmą. Po konferencijos su dr. C. Murray pavyko prisėsti ilgiau pasikalbėti.
Kviečia prisiminti, kas sudaro visuomenės pagrindą
Knygų „The Bell Curve“, „Losing Ground“ autorius JAV pirmiausia žinomas kaip mažos vyriausybės šalininkas. Jo įsitikinimu, tik laisva ekonomika gali būti veiksminga. „Ekonominė laisvė egzistuoja tada, kai vyriausybė nesikiša į veiklą žmonių, kurie savanoriškai keičiasi pinigais, paslaugomis, daiktais. Aš turėčiau būti laisvas jums parduoti, o jūs pirkti. Žinoma, aš negaliu meluoti. Jūs turite aiškiai žinoti, ką aš parduodu. Jeigu daiktas ar paslauga jus tenkina, mes galime laisvai tartis dėl kainos. Lygiai tas pats galioja ir darbo rinkai. Valstybės pareiga užtikrinti, kad niekas nebus verčiamas daryti to, ko nenori daryti, saugoti žmones nuo apgavysčių. Tačiau tai ir viskas“, – dėsto pašnekovas.
„Internetas suteikė daugybę naujų galimybių pačiai rinkai tarti savo žodį. Paimkime „eBay“ pavyzdį. Per šią platformą pinigus siunčiame nežinia kam ir nežinia kur. Tačiau žinome, kad jei negausime to, kas mums pažadėta, pardavėjo reputacija labai nukentės ir niekas iš jo nebepirks“
dr. C. Murray.
Jo teigimu, žmogaus laimę užtikrinti gali keturi veiksniai: šeima, bendruomenė, religija, veikla, pavyzdžiui, darbas. Todėl jokiu būdu negalima jų griežtai riboti. „Šios institucijos svarbiausios, nes tiesiog niekas negali sugalvoti kitų. Laimė ateina tada, kai jaučiame pasitenkinimą svarbiausiose gyvenimo srityse. Taigi kas mums suteikia pasitenkinimą? Šeima, bendruomenė, religija taip pat gali tai padaryti, darbas irgi. Kas dar lieka? Vyriausybė gali nebent sukurti tokią aplinką, kurioje šeimos, bendruomenės, įvairios veiklos gali laisvai klestėti. Daugeliu atvejų tai reiškia šių institucijų palikimą ramybėje. Juk šeimos, bendruomenės tvirčiausios tada, kai niekas iš šalies joms neaiškina, kaip reikėtų gyventi“, – tikina dr. C. Murray.
Ilgainiui šios institucijos evoliucionuoja, bet ir į šį procesą nederėtų kištis. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais keičiasi pats bendruomenės apibrėžimas. Ir tai visiškai normalu. „Mums nederėtų internetinių bendruomenių vertinti kaip nors kitaip, nei vertiname tradicines, fizines bendruomenes. Privalėsime priimti šias naujas bendruomeniškumo formas“, – neabejoja pašnekovas.
Internetas rinkai suteikia dar daugiau galios
Dr. C. Murray pabrėžia, kad ekonomikos principas visada išlieka tas pats: daiktai ar paslaugos keičiami į pinigus. Net ir gana revoliucingi verslo modeliai iš esmės nenutolsta nuo šio principo. „Paklauskime savęs, ar tikrai „Facebook“ verslo modelis toks jau revoliucingas. Jie juk pardavinėja reklamos plotą. Taip, tai daroma šiek tiek kitokiu, efektyvesniu būdu, kai reklama pritaikoma konkretiems žmonėms su konkrečiais interesais. Taigi žinios yra naujos, bet ar pats modelis toks jau neįprastas?“ – klausia jis.
Internetas, naujosios technologijos į ekonomiką atneša kitą svarbią permainą – dar daugiau laisvės. „Kai kuriais atvejais mums jau nebereikia to reguliavimo, kuris buvo įdiegtas gerokai anksčiau. Labai geras pavyzdys yra „Uber“. Aš puikiai suprantu, kodėl ikikompiuteriniame amžiuje taksi vairuotojams buvo reikalinga licencija. Juk antraip įsėdęs į automobilį net neįsivaizduotum, su kuo ruošiesi važiuoti. Dabar sėsdamasis į „Uber“ automobilį aš puikiai žinau, kad vairuotojas niekada neturėjo jokių problemų su keleiviais, nes po kiekvienos kelionės klientas įvertina vežėją. Ir „Uber“ yra labai griežtas. Jeigu vairuotojo reitingas nukrinta bent iki keturių žvaigždučių, vairuotojo laukia problemos. Kviesdamasis „Uber“ jau žinau, kad daugeliui keleivių šis vairuotojas patiko. Tokia informacija gerokai vertingesnė už bet kokią licenciją“, – dėsto pašnekovas.
Kitaip tariant, dėl interneto rinka gali daug greičiau ir veiksmingiau pranešti, kas jai patinka ir kas nepatinka. „Internetas suteikė daugybę naujų galimybių pačiai rinkai tarti savo žodį. Paimkime „eBay“ pavyzdį. Per šią platformą pinigus siunčiame nežinia kam ir nežinia kur. Tačiau žinome, kad jei negausime to, kas mums pažadėta, pardavėjo reputacija labai nukentės ir niekas iš jo nebepirks. Štai kodėl tokie žmonės paslaugą teikia labai atidžiai. Viskas dėl to, kad, nuvylus bent vieną žmogų, pasekmės gali būti labai didelės“, – sako dr. C. Murray.
Lankstumas gali tapti mūsų koziriu
Pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvos rinkos mažumas mus šiek tiek riboja. Tačiau tą ribotumą galima paversti ir pranašumu. Žmonių protus pavertus pagrindiniu savo turtu ir turint drąsos inovuoti, maža šalis gali nušluostyti nosį didelei. „Mažos šalies pranašumai gali būti labai dideli ir svarbūs. Įstatymų pakeitimas Lietuvoje užtruktų nepalyginamai trumpiau nei JAV. Demokratinis procesas mažose valstybėse tiesiog veikia greičiau. JAV įstatymo pakeitimas yra labai sunkus procesas. Bet kokio įstatymo ar reguliavimo, suteikiančio kokiai nors grupei privilegijų, atsikratymas yra beveik neįmanomas iššūkis“, – teigia svečias iš JAV.
Startuolių pasaulis, anot jo, ir gali būti tas varikliukas, suteikiantis mažai šaliai taip trokštamo dinamiškumo. „Jeigu man būtų 25-eri, nedvejodamas prisijungčiau prie startuolių kultūros. Manau, kad tai labai jaudinanti galimybė, pilna talentingų žmonių, dirbančių po 70–80 valandų per savaitę. Žinoma, startuolių pasaulyje labai daug rizikos. Vis dėlto startuolių kultūra man atrodo nuostabi. Pati startuolio esmė yra idėjos sukūrimas ir bandymas ją įgyvendinti bei parduoti. Tai procesas, nuo kurio iš esmės priklauso visa ekonomika ir jos augimas. Pagaliau tai tiesiog smagu. Smagu išbandyti save, siekti savo ambicingų tikslų“, – įsitikinęs dr. C. Murray.
