Kaip jau pastebėjo vietinė spauda, Niujorko mero iniciatyva uždrausti dideles gaiviųjų gėrimų pakuotes, teisme pralaimėjo. Ir pralaimėjo ne šiaip sau, o triuškinančiai. Kaip rašo kolegos iš CATO, ta pati institucija, t.y. Sveikatos taryba, nebegalės siūlyti panašaus sprendimo, net jei sprendimo projektas būtų patobulintas. Kas labiausiai žavi tame sprendime, tai – teisingumas. Esmė – ne tai, sveika ar nesveika gerti daug gaivinančių gėrimų. Esmė – gali ar negali valdžia imtis asmeninių iniciatyvų ir riboti gyventojų pasirinkimą.
Kaip ir pastebi CATO, anot teismo, Niujorko sveikatos tarybos sprendimas yra:
- Kaprizingas ir arbitrarus. Draudimas būtų palietęs tik kai kuriuos verslus, ir tik kai kuriuos saldžius gėrimus (pvz., kola būtų draudžiama, o late kava – ne). Kaip Sveikatos departamentas, nusprendė, kad saldžius gaivinančius gėrimus reikia drausti, o saldžios kavos – ne? Sveikatos departamentui tiesiog taip atrodė.
- Peržengiantis institucijos galias. Kitaip tariant, jei sveikatos departamentas turi labai plačias galias katastrofos arba nepaprastosios padėties atveju, tai nereiškia, kad tomis pačiomis galiomis jis gali naudotis kasdieniame gyvenime.
- Pažeidžiantis galių atskyrimo principą. Politinius sprendimus turi priimti įstatymų leidžiamoji valdžia, o ne vykdomoji valdžia. Kitaip tariant, reikėjo, kad sprendimą siūlytų ir priimtų kažkas panašaus į miesto tarybą, o ne Sveikatos departamentas.
Iš čia galima išvesti labai iliustratyvias paraleles su praktika Lietuvoje. Pirma, labai daug kažką draudžiančių sprendimų yra kaprizingi ir arbitrarūs. Net tie, kuriems valdžia patinka, turėtų pripažinti, kad Lietuvoje net įstatymų lygmeniu, projektų poveikio vertinimas yra ne(su)skaičiuojamas. Paprastai, kuo radikalesnis sprendimas – tuo mažiau vertinimo ir skaičiavimo. Pvz., „reguliuoti kainas” – „neigiamo poveikio nenumatoma”.
Lygiai taip pat pas mus institucijos mėgsta peržengti galias ir imtis iniciatyvų pagal tai, kas patinka ar nepatinka institucijos vadui ar dar blogiau – departamento vadovui. Neapleidžia nuojauta, kad pas mus politikai ir biurokratai yra susikeitę vietomis. Politikos kryptis brėžia dešimtmečiais postuose sėdintys biurokratai, o politikai, bent tie kuriems rūpi, imasi tarnautojų vaidmens – tikrina, ar atitinka skaičiai, faktai ir pan.
