Seime šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti prekiauti tabako gaminiais tam tikru atstumu nuo visų mokyklų, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų. Projekto tikslas atrodo tikrai kilnus. Juk niekas nenori, kad mokiniai per pertraukas bėgiotų pirkti cigarečių, o jų žala visiems seniai aiški. Tačiau kaip dažnaibūna su įstatymais – siekiant kilnių tikslų pamirštama pagalvoti, ar priemonės bus efektyvios.
Visų pirma, kokiu atstumu nustatytas draudimas būtų efektyvus? Trumpiausia pertrauka mokyklose būna 10 minučių. Per tiek laiko neskubantis žmogus nueina apie 1 kilometrą. Jei mokinys per pertrauką norėtų nueiti nusipirkti cigarečių ir grįžti į mokyklą, jis daugiausiai galėtų nueiti 500 m. atstumu nuo mokyklos. Jei jis dar norėtų pasislėpęs sutraukti vieną cigaretę, tam reikėtų dar 5 minučių. Tad moksleivio nueinamas atstumas nuo mokyklos sutrumpėtų iki 250 metrų. Mažesniu atstumu nustatytas draudimas tiesiog būtų neefektyvus.
Tačiau jei mes nuo kiekvienos mokyklos nubrėžiame 250 metrų atstumo draudimo zoną, į ją patenka didžiuliai miestų plotai. Beveik visame Vilniaus centre nebūtų galima įsigyti tabako gaminių. Ir tai liečia ne tik įvairius kioskelius ir smulkias parduotuves, bet ir daugelį miesto centre įsikūrusių prekybos centrų. Mažesniuose miestuose poveikis būtų panašus. Gali net pasitaikytų tokių atvejų, kai vienintelė miestelyje veikianti parduotuvė nebegalės prekiauti tabako gaminiais. Tad jų bus galima rasti tik nelegaliai.
Leisdamiesi į tokius pamastymus mes pamirštame patį svarbiausią dalyką. Cigaretes mokiniams pardavinėjantys prekeiviai ir taip laužo esamus įstatymus. Už tai numatytos baudos ar net licencijos atėmimas. Dėl to mokiniai cigaretes dažnai perka ne iš prekybos centrų, o ten, kur jų gali gauti lengviau – turgavietėse ar kituose nelegaliuose „taškuose“. Arba jie tiesiog paprašosuaugusių žmonių, kad jiems nupirktų cigarečių. Bent jau taip darydavo rūkantys mano klasiokai.
Taigi kokio efekto sulauksim visą miestą atidavę negaliai dirbantiems ar taisykles ir taip pažeidinėjantiems žmonėms? Mokiniams tikriausiai bus dar lengviau rasti rūkalų. Ką reikėtų daryti, kad taip nenutiktų? Užtikrinti, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų, o ne priimti naujus apribojimus, kurių poveikis nėra iki galo įvertintas. Juk jei valstybės pareigūnai nesugeba įgyvendinti jau įvestų draudimų, kokia prasmė priiminėti naujus?
