Ž. Šilėnas. NT mokesčio aspektai – kuo Lietuva skiriasi nuo Europos (0)

Aktyvėjant diskusijoms apie neva būtinybę įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį visiems, reikia panagrinėti keletą mažiau nagrinėjamų veiksnių, kurių analizė kaip tik parodys, kad NT mokestis visiems yra nenaudingas.

Pažiūrėkime į duomenis. Lentelėje žemiau pateikta, kokia dalis žmonių turi nuosavą būstą, o kokia – nuomojasi. Taip pat atskirta, kokia dalis savininkų už būstą moka paskolas. Lentelėje taip pat parodyta, kuriose šalyse gyventojai, turintys būsto paskolas gali pasinaudoti mokesčių lengvata.

home ownershi[

Taigi,  Vakarų Europoje daug kur yra gyventojų NT mokestis ir tai dažnai pateikiama kaip argumentas, kodėl jo reikėtų Lietuvoje. Lengviausias kontrargumentas, žinoma, yra tai, kad buvimas savaime neįrodo jo gerumo ar privalumo. Bet, suprantu, kad šalta logika ne visus įtikina. Todėl štai keletas skirtumų, kuo Lietuva NT srityje skiriasi nuo Vakarų šalių.

Pirma, Lietuvoje nepalyginamai daugiau būsto savininkų nei Europoje. Savo būstą turi net 93 proc. Lietuvos gyventojų, palyginus su, pvz., 58 proc. Austrijoje ar 72 proc. Belgijoje. Tai reiškia, kad nekilnojamas turtas Lietuvoje pasiskirstęs žymiai tolygiau nei Europoje ir  skirtingai nei Europoje NT koncentracijos kelių žmonių rankose – nėra. Todėl NT mokestis Lietuvoje būtų ne turtingųjų apmokestinimas, o beveik visų žmonių apmokestinimas dar vienu mokesčiu.

Dar baisiau, kai kurie žmonės, ypač turintys mažai pajamų, bet turintys NT (pvz., pensininkai) dėl NT mokesčio gali būti priversti atsisakyti savo būsto. Lygiai taip pat, ši situacija, porodo, kad neva būtinybė pereiti nuo „darbo jėgos prie turto apmokestinimo“ (mėgstamos ir politikų, ir net kai kurių ekonomistų) ir NT mokestis visiems yra susiję tik teoriškai. Praktikoje, žmonės gaunantys pajamas iš darbo ir turintys būstus yra tie patys. Liepiant už būstą susimokėti, pvz., 200 Lt per mėnesį ir sumažinus pajamų mokestį 100 Lt, žmonėms situacija negerėja. O galiausiai, niekas net nekalba apie pajamų ar „Sodros“ mokesčio mažinimą. Tik apie NT mokesčio įvedimą.

Antra, nepalyginai didesnė žmonių dalis Lietuvoje turi būstą, bet neturi paskolos. Net 86 proc. Lietuvos gyventojų turi „gryną“ turtą, be jokių įsipareigojimų. Tai yra svarbu dėl vieno paprasto veiksnio. Beveik visos Vakarų Europos šalys turi ir mokesčio lengvatą paskoloms  už būstą (panašioms, kuri galiojo Lietuvoje iki 2009 metų). Tai reiškia, kad viena ranka valstybė subsidijuoja būstą, kita – renka už tai mokestį. Nors ir logiškai labai prastas sprendimas, bet galima įžiūrėti bent jau tam tikrą subalansavimą. Lietuvoje absoliuti dauguma žmonių būsto paskolų neturi, be to mokesčių lengvata jau irgi nebegalioja. Tad NT mokesčio įvedime nebūtų jokio balanso, panašaus į tą, kuris egzistuoja kitose  Europos šalyse. Lietuvoje iš būsto savininkų būtų tik imama, tačiau nieko neduodama mainais. Tad, likusi be NT mokesčio Lietuva iš esmės niekuo nesiskirtų nuo Europos šalių – nėra lengvatos, nėra mokesčio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

5 + 3 =