Stebime valdžią. El. apskaitos žurnalai, valstybės įmonių konsolidavimas, savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas, skaitmenizuotas apskaitos reguliavimas

Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ rugsėjo 9 d. laidos svečiai diskutavo tema „Kokios šiandien yra verslo priežiūros institucijos?“. Žemiau pateikiama šios laidos „Stebime valdžią“ rubrika.

Stebime valdžią

Stebime valdžią

Informuojame

Nuo rugsėjo 1 d. turėjo įsigalioti prievolė pildyti elektroninį apskaitos žurnalą visiems turgaviečių prekiautojams, kurie parduoda šviežią mėsą, mėsos gaminius, taip pat ir tiems, kurie naudoja kasos aparatus. Tačiau po smulkiųjų prekybininkų prašymų, likus kelioms dienoms iki įsigaliojimo termino Žemės ūkio ministerija pakeitė savo sprendimą: prievolės pildyti elektroninius žurnalus įsigaliojimas buvo atidėtas iki kitų metų pradžios, o ir šiuos žurnalus pildyti turės tik prekiaujantieji šviežia mėsa. Prekeiviai skundėsi dėl išaugsiančios administracinės naštos, kompiuterinių technologijų trūkumo, todėl Žemės ūkio ministerija nusprendė laiką iki įsigaliojimo skirti bendradarbiavimui su prekeiviais, kad būtų rasti reikalingi sprendimai.

Viena vertus, galėtume pagirti Ministeriją dėl įsiklausymo į prekeivių prašymus ir pastabas. Tačiau problemų dėl naujo reguliavimo buvo galima išvengti, jeigu būtų buvę tinkamai laikomasi teisėkūros reikalavimų. Rengiant ir priimant naują reguliavimą administracinės naštos pokytis išvis nebuvo skaičiuotas, nors tai daryti yra privaloma. Dabar gi vežimas statomas prieš arklį ir administracinė našta įvertinama jau po to, kai buvo priimtas pakeitimas. Tai – chroniškos teisėkūros problemos, kai reguliavimo našta subjektams vertinama atmestinai arba nevertinama, o kilsianti našta nėra laikoma argumentu svarstant, ar išvis priimti pakeitimus. Šis reguliavimas, priimtas neįvertinus jo padarinių, neatitinka esminių teisėkūros principų, kurie įpareigoja ieškoti reguliavimo alternatyvų ir priimti tą, kuri sukels mažiausią įmanomą naštą. Dėl tokio teisėkūros broko gyventojai nežino, kokie konkretūs reikalavimai jų laukia, todėl nėra ir realių galimybių tam pasiruošti, planuoti savo veiklą ir kaštus. 

Pritariame 

Seime užregistruotos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis savivaldybės būtų įpareigotos ne mažiau 0,1 proc. biudžeto asignavimų numatyti dalyvaujamojo biudžeto priemonei. Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusias.  Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pirmąkart pristatytas Alytuje dar 2018 metais, tai leido įgyvendinti subsidiarumo principą ir paskatinti vietos bendruomenės įsitraukimą į savivaldybės valdymą ir lėšų paskirstymą. Praktika rodo, kad gyventojai pabrėžia tokių projektų kaip parkavimo vietos dviračiams, transporto atkarpos tarp dviejų rajonų, sporto aikštelės, gatvių rekonstrukcijos, atliepiant pėsčiųjų poreikius, galimybių. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina gyventojus aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. 

Pritariame

Siekdama ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija į atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos priemonių planą įtraukė priemonę dėl trijų valstybės įmonių konsolidavimo ir reorganizavimo jungimo būdu. Trijų įmonių – Valstybės žemės fondo,  Žemės ūkio informacijos ir kaimo centro bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro pagrindu siūloma steigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą. Šios pertvarkos įgyvendinimo terminas – 2023 m. gruodžio mėnuo. Tuo tikslu Žemės ūkio ministerija parengė 14 įstatymų pakeitimo projektų.

Tai sveikintinas žingsnis. Funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, geriau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ar tobulinti turimas informacines sistemas. Dėl to turėtų laimėti vartotojas – jis gaus kokybiškesnes paslaugas.

Pritariame

Seime užregistruotas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektai, numatantys modernesnį finansinės apskaitos reguliavimą, pritaikant jį darbui skaitmeninėje erdvėje, o įmonių vadovams suteikiant daugiau laisvės organizuojant apskaitą ir pasirenkant vidaus kontrolės priemones. Šie pokyčiai labai reikalingi, nes šiuo metu apskaitą reguliuojantys teisės aktai yra gerokai atsilikę nuo dabartinių realijų. Seimui pritarus šiems pakeitimams, verslui smarkiai sumažėtų administracinė našta, pagerėtų įmonių finansinių ataskaitų kokybė.

Visą laidą rasite čia.