Marija Vyšniauskaitė. Skaičiai: Aukštasis mokslas Lietuvoje

Aukštasis mokslas Lietuvoje

125 375 tiek Lietuvoje yra studentų

34 proc. darbingo amžiaus lietuvių turi aukštąjį išsilavinimą. Šiuo rodikliu lenkiame Europos sąjungos vidurkį (27,3 proc.). Visgi per penkerius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu. Prognozuojama, kad 2020 m. aukštojo išsilavinimo sieks perpus mažiau abiturientų nei 2011 metais t.y. tik apie 17 000. Tai tampa rimtu iššūkiu daugeliui Lietuvos universitetų ir kolegijų. Erdvės resursų optimizavimui ir kokybės kėlimui yra. Pagal universitetų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų, Lietuva yra ketvirtoje vietoje Europoje. Mums tenka 0,7 universiteto, o pavyzdžiui, D. Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje šis skaičius nesiekia 0,2. Panaši tendencija pastebima ir su studijų programomis. Nuo kitų metų neliks net trečdalio iš dabartinių 1549 programų. 198 programos nebuvo akredituotos, dar 263 nutraukė patys universitetai.

401-410 tokią vietą pasauliniuose universitetų reitinguose užima geriausias Lietuvos universitetas

Aukščiausioje pozicijoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų yra Vilniaus universitetas (VU). Tai aukščiausia kada nors mūsų pasiekta vieta elitiniu laikomame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2016-2017“. Aukštą įvertinimą VU gavo šiose kategorijose: vienam dėstytojui tenkantis studentų skaičius, akademinė reputacija, reputacija tarp darbdavių ir citavimų skaičius. Į pasaulio geriausių universitetų 1000-tuką patenka dar trys Lietuvos universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.

6025 tiek Lietuvoje studijuoja užsieniečių

Studentai iš užsienio šiandien sudaro tik 5 proc. visų studijuojančių, tačiau per dešimtmetį jų skaičius išaugo net tris kartus. Didžioji dauguma studentų į Lietuvą studijuoti atvyksta iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje studentų iš užsienio yra kiek mažiau, ypatingai skirtumas pastebimas kalbant apie doktorantūros studijas. Konkurencija tarptautiniu mastu ir užsienio studentų pritraukimas padėtų sušvelninti padarinius, kylančius dėl drastiškai mažėjančio lietuvių studentų skaičiaus. Tam pasiekti reikalingi aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai ir tarptautinius standartus atitinkančios studijų programos.

7000 tiek Lietuvoje yra dėstytojų

Lietuvoje vienam dėstytojui tenka 18 studentų. Panašiai yra ir Latvijoje, kiek mažiau studentų tenka Estijos dėstytojui – 15. Apie 45 proc. dėstytojų Lietuvoje turi daktaro laipsnį. Apie 40 proc. Dėstytojų yra 50 m. ir vyresni.

325,5 mln. eurų tiek lėšų skirta aukštajam mokslui 2016-aisiais

Skaičiuojant procentais nuo BVP, Lietuva aukštajam mokslui išleidžia panašiai kaip ir kitos Baltijos šalys bei Europos sąjunga. Išlaidos aukštajam mokslui Lietuvoje sudarė 0,8 proc. BVP. Latvija aukštajam mokslui 2016 m. skyrė – 186,5 mln. (0,7 proc. BVP), Estija – 236,2 mln. (1,1 proc. BVP). Europos Sąjungos išlaidų aukštajam mokslui vidurkis yra 0,7 proc. BVP. Tiesa, Lietuva nemažą dalį finansavimo išleidžia aukštųjų mokyklų ūkio priežiūrai ir administravimui: pastatų išlaikymui, komunalinėms paslaugoms, aptarnaujančiam personalui. Šios išlaidos kai kuriuose aukštosiose mokyklose sudaro beveik trečdalį bendro biudžeto. Dėl neoptimizuoto tinklo ir brangaus išlaikymo, mažiau pinigų lieka studijoms, tyrimams ir atlyginimams.

286 mln. tiek eurų skirta mokslo ir tiriamajai veiklai (MTEP) 2016-aisiais

MTEP apima tris sritis: fundamentalius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Daugiausiai MTEP išlaidų, apie 70 proc., teko tyrimams, atliekamiems aukštojo mokslo institucijose, pagal paskirtį daugiausiai išleista atlyginimams (60 proc.). MTEP veiklą 2016 m. vykdė 17,8 tūkst. tyrėjų. Didžiausias mokslo ir tiriamosios veiklos finansavimo šaltinis – valdžia (67,5 proc.), verslo lėšos sudarė 14,8 proc. Iš Baltijos šalių daugiausiai lėšų MTEP skiria Estija. Per 2012-2016 m. Lietuvos universitetai parengė 15 474 mokslines publikacijas. 41 proc. jų – gamtos mokslų srityje. Apie 13 proc. visų mokslinių straipsnių parengiama kartu su užsienio tyrėjais, dažniausiai mūsų tyrėjai bendradarbiauja su Vokietija ir JAV. Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas parodė, kad geriausiai Lietuvoje įvertinti fizinių ir medicinos mokslų tyrimų kokybė, prasčiausiai – socialinių mokslų. 2016 m. doktorantūros laipsnio Lietuvoje siekė 2737 studentai, Estijoje 2833, Latvijoje 2310. Tad pagal doktorantūros studentų skaičių vienam gyventojui nuo artimiausių kaimynų atsiliekame.

875 eurai toks vidutinis dėstytojo atlyginimas „į rankas“

Daugiausiai uždirba universitetų profesoriai – apie 1200 eurų. O štai lektoriai vidutiniškai uždirba apie 600 eurų t.y. kiek mažiau nei vidutinis atlyginimas šalyje (664 eurai „į rankas”). Dėl nedidelių atlyginimų daugelis dėstytojų dirba keliose aukštosiose mokyklose, sudėtinga pritraukti užsienio akademikus, taip pat jaunus mokslininkus. Tiesa, Švietimo ir mokslo ministerija žada, kad po aukštojo mokslo pertvarkos minimalus dėstytojo atlyginimas sieks 1000 eurų „į rankas“.

Informacija parengta remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos, Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Sodros, Statistikos departamento, Eurostato, Studijų kokybės vertinimo centro, Finansų ministerijos, Europos komisijos, LAMA BPO ir QS World University Rankings duomenimis.