LLRI: Atsigauti po krizės padės investicijoms palankus pelno mokesčio modelis
Perėjimas prie paskirstyto pelno apmokestinimo augintų investicijas ir padėtų ekonomikai kuo greičiau atsigauti po krizės, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kartu tai didintų darbo vietų skaičių, ekonomikos našumą ir žmonių pajamas.
„Pristatydami analitinę medžiagą, pakvietėme verslo bendruomenę ir valdžios institucijas į diskusiją dėl reinvestuojamojo pelno neapmokestinimo. Toks aptarimas numatytas vyriausybės programoje, o krizė verčia neatidėlioti šio žingsnio, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva, – Kad įmonių investicijos kuo greičiau atgaivintų ekonomiką po krizės“.
Investicijų stagnacija 2009–2012 m. rodo, kad po ekonomikos nuosmukio gali prireikti nemažai laiko, kol investicijų aktyvumas pasieks tokį lygį, kuris augintų gyventojų pajamas, teigiama šiandien pristatomoje LLRI analitinėje medžiagoje. Būtent investicijų kiekis šalyje lemia įmonių produktyvumą bei kitus su gerove siejamus kintamuosius: pajamų ir kainų lygį, užimtumo rodiklius bei biudžeto pajamas. O Lietuva pagal vienam dirbančiajam tenkantį kapitalo kiekį vis dar stipriai atsilieka nuo ES vidurkio, ir tai yra pagrindinė pajamų ir darbo užmokesčio skirtumo tarp Lietuvos ir Vakarų Europos priežastis.
„Atsisakius reinvestuoto pelno apmokestinimo, didėtų įmonių investicijos iš nuosavų lėšų. Atsigaunant po pandemijos, ypač kai įmonėms trūksta galimybių pasiskolinti, tai yra kone vienintelis investicijų šaltinis,“ – teigia E. Leontjeva.
Šiandien Lietuvoje uždirbtas pelnas apmokestinamas du kartus: įmonės lygmeniu ir paskirstant jį dividendais. Tai reiškia, kad efektyvus pelno mokesčio tarifas siekia net 27,75 proc. Nuo 2002 m., kai buvo panaikintas nulinis tarifas reinvestuotam pelnui, stebima chroniška pelno mokesčio lengvatų plėtra. E. Leontjevos teigimu, nuolatinės iniciatyvos pildyti pelno mokestį naujomis lengvatomis patvirtina subrendusį poreikį atsisakyti investicijų apmokestinimo. Ypač didelę netiesioginę naštą pelno mokestis sukuria mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pelno mokesčio apskaičiavimo ir kontrolės kaštai yra regresiniai: kuo mažesnė įmonė, tuo didesnis šių kaštų ir apyvartos santykis.
„Kol vyksta kapitalo ir darbo vietų perkėlimas iš Azijos į Europą, mums svarbu spėti į traukinį ir pasivyti konkurencingumu mūsų kaimynes Estiją, Latviją, o dabar jau ir Lenkiją, kur taikomas būtent toks, kaip mes dabar svarstome, apmokestinimo modelis“, – ragina E. Leontjeva.
Pagal šį modelį mokestis taikomas tik išmokamiems dividendams, o visos investicijoms ir veiklos plėtrai skirtos lėšos – neapmokestinamos. Tai ne tik išlaisvina lėšas investicijoms, bet ir panaikina mokestinės pelno apskaitos poreikį. Kartu mažėja ir visos su tuo susijusios naštos bei įtampos tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių, šešėlinės veiklos paskatos. Kaimynių patirtis rodo, kad netrukus ima augti pelno ir kitų mokesčių pajamos.
Su visa LLRI parengta analize „Koks pelno apmokestinimo modelis būtų palankus investicijoms ir gerovei?“ galite susipažinti čia.
