Ž. Šilėnas. Raudonoji pieno vaivorykštė

Kas sakė, kad mūsų politikai tik riejasi? Pažiūrėkime vakar dienos balsavimą. Visi „už“ ir tik vienas susilaikęs. Vienodai balsavo net tie, kurie kartu negali sugiedoti himno. Partinės rietenos, pozicija ir opozicija – pamiršta. Vos ne kaip tautinėje giesmėje – žydi vienybė.

Dar daugiau: jokių diskusijų, darbo grupių ar kitų sprendimus vilkinančių procedūrų. Įstatymas pateiktas ryte, padiskutuota ir nubalsuota per pietus. Tiesiog pavydėtina Seimo sparta. Te nedrįsta niekas nuo šiol sakyti, kad politikai dirba lėtai. Ar kad įstatymai Seime juda ledyno greičiu.

Koks gi įstatymas suvienijo konservatorius, socialdemokratus, ir kitas partijas? Koks įstatymas pro Seimą pralėkė šviesos greičiu? Gal Darbo kodeksas, kuris gramzdina norinčius dirbti ir užsidirbti Lietuvoje? O gal kokia antikorupcinė iniciatyva, pvz., asmeninė ir finansinė atsakomybė valdininkams?

Deja, ne. Komunistinės vaivorykštinės koalicija vakar nubalsavo sugrąžinti planinę ekonomiką į Lietuvą. Konkrečiau – Seimas nustatė, už kiek reikia supirkti pieną iš žaliavinio pieno gamintojų. Tokiais tempais, po Velykų gal priims įstatymą ir pieno kainas „išmušti“ ant pakelių.

Lėkštės kitoje pusėje nenutrinamais dažais, rusų kalba įspausta – „kaina – 1 rublis 40 kapeikų“.

Būtent į tokią sovietinę glūdumą mus bloškia vakarykštis balsavimas. Geresnio testo, kaip sužinoti, kas Lietuvoje yra dešinysis, o kas užsislėpęs komunistas – nėra. Jei jau Seimas balsavimu nustato pieno kainas – čia jau blogiau nei Sovietų Sąjungoje.

Įstatymo aiškinamasis raštas, t.y. dokumentas, kuriame turėtų būti apsvarstyti visi „už“ ir „prieš“ – įstatymų leidybos parodija. Darbe pagauto girto kolūkio traktoristo pasiaiškinime yra daugiau minties, nei oficialiame Seimo dokumente. Kokios bus tokio įstatymo ekonominės pasekmės? Galimi keli variantai. Jei įstatymas veiks, taip, kaip nori Seimo nariai, tuomet už pieną, varškę ar sūrį parduotuvėje mokėsite brangiau. Viskas labai paprasta. Kadangi visi varškės gamintojai privalės mokėti daugiau, tą pabrangimą jie ilgainiui perduos vartotojams.

Kitas variantas – įstatymas neveiks, kaip numatyta. Tiksliau tariant, dėl tokio įstatymo žaliavinį pieną varškės gamintojai įsiveš iš Lenkijos ir Latvijos. Ir tada vietinio žaliavinio pieno niekas nepirks nei už 16, nei už 13 centų. Atrodo, kad raudonosios vaivorykštės koalicija užmiršo, kad Lietuva yra ES narė, ir uždrausti importuoti prekes ir žaliavas Lietuva (ačiū Dievui) negali. Dar didesnė ironija. Jei koks ūkininkas ir norės pardavinėti savo pieną už mažiau kaip 16 centų, jis to padaryti negalės. Tai yra draudžiama įstatymu. Galės iš pieno spausti sūrį, pilti lauk, o gal – vežti į Lenkiją ar Latviją.

Kokį signalą valdžia siunčia žmonėms? Lietuvoje yra teisus tas, kas garsiau rėkia. Receptas paprastas. Vystei pvz., statybų verslą ir patyrei nuostolių? Rėk, grasink, viešai skaldyk plytas, ir gal Seimas priims tau palankų įstatymą, pvz., už mokesčių mokėtojų pinigus nupirks tavo neparduotus butus. Gamini kėdes – gal Seimas priims įstatymą, nustatantį kėdžių kainą Lietuvoje.

Sveiki atvykę į rėko-kratiją.