Vytautas Žukauskas. Verslo sąlygų indeksas: kaip Lietuvai pakilti per 11 pozicijų

Metų pradžioje žmonės paprastai susimąsto, kokius nuo seniau užsilikusius darbus ir pažadus reiktų įvykdyti naujaisiais. Metų planus dėliojasi ir valdžios institucijos, juolab kad šie metai – priešrinkiminiai, o neištesėti pažadai rinkėjų netraukia.  2012-ieji – paskutiniai metai, per kuriuos ši Vyriausybė vis dar gali ištesėti savo pažadą  – pagerinti Lietuvos vertinimą Pasaulio banko sudaromame verslo sąlygų indekse. Būtent šį indeksą ji įsirašė į savo programą ir pažadėjo gerinti situaciją prasčiausiai vertinamose srityse.

Spalio mėnesį pasirodęs Pasaulio banko verslo sąlygų indeksas nuvylė – jame Lietuva krito iš 25 į 27 vietą ir nubloškė viltis dar šios Vyriausybės kadencijos metu pagerinti Lietuvos vietą reitinge ir atsidurti bent pirmajame dvidešimtuke. Priminsiu, kad 2008 m. pabaigoje, Vyriausybei pradėjus dirbti, Lietuva buvo vertinama 24-ąja vieta.

Jei būtų įgyvendinti čia išvardyti pasiūlymai verslo sąlygų gerinimo srityje, Lietuvos vieta reitinge pagerėtų per 11 pozicijų – iš 27 į 16 vietą. Šie pasiūlymai remiasi indekso sudarytojų siūlomu reformų stimuliatoriumi. Jis parodo, kokioje reitingo vietoje atsidurtų šalis, pagerinusi įvairius verslo sąlygas apibūdinančius indekso rodiklius.

Verslo pradžia

Verslo sąlygų indekso duomenimis, Lietuvoje ribotos atsakomybės (pvz., UAB) įmonės įsteigimui (kad ji galėtų formaliai veikti) iš viso reikalingos 6 procedūros, jos užtrunka 22 darbo dienas. Pirmajame dvidešimtuke esančių valstybių vidurkis – 4 procedūros ir 9 dienos. Pavyzdžiui, Naujoje Zelandijoje užregistruoti naują įmonę užtenka vos vienos procedūros, kuri gali būti atliekama internetu. Tai užtrunka vos 1 dieną. Kanadoje taip pat užtenka vienos procedūros, trunkančios 3 dienas.

Siekiant gerinti verslo sąlygas Lietuvoje būtina mažinti įmonių steigimo procedūrų skaičių ir laiką. Dalis darbo jau padaryta. Pavyzdžiui, jau parengti teisės aktai, pagal kuriuos įmonėms nebėra privaloma turėti antspaudą, belieka juos priimti Seime. Be to, sudaryta galimybė įmones steigti internetu apsieinant be notaro paslaugų.

Lietuvoje minimalus įstatinis UAB kapitalas siekia 10 tūkstančių litų, ir tai, tyrimo duomenimis, siekia apie 36 proc. vidutinių Lietuvoje gyvenančio žmogaus metinių pajamų. Pirmajame dvidešimtuke esančių valstybių vidurkis – vos 4 proc. Minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo riboto atsakomybės juridiniams asmenims neturi net 15 iš pirmųjų reitinge įvertintų valstybių, tame tarpe Vokietija, Jungtinė Karalystė, Airija. Siūlome panaikinti minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą.

Statybos ir prisijungimas prie elektros tinklų

Lietuvoje gauti visus statyboms reikalingus dokumentus formaliai užtrunka 142 dienas, iš viso reikia atlikti net 15 procedūrų. Pirmajame dvidešimtuke esančių valstybių vidurkis – 105 dienos ir 11 procedūrų. Pavyzdžiui, Danijoje visų statybų metu verslui su valstybės institucijomis iš viso reikia bendrauti 5 kartus: gauti leidimą statybų pradžiai, sulaukti priežiūros institucijos inspekcijos, įsivesti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bei telefono liniją ir galiausiai sulaukti galutinės inspekcijos ir tuo pačiu gauti leidimą patalpų naudojimui. Visa tai trunka 67 dienas. Lietuvoje procedūrų tris kartus daugiau, tris kartus didesnė ir administracinė našta. Siūlome sujungti ir atsisakyti nebūtinų procedūrų, ir taip mažinti statyboms reikalingų dokumentų gavimo procedūrų skaičių iki 11, o laiką – iki 105 dienų.
Prisijungimo prie elektros tinklų procedūrų skaičius Lietuvoje yra šiek tiek didesnis už pirmojo dvidešimtuko vidurkį (Lietuvoje – 5, dvidešimtuko vidurkis – 4), tačiau labiau neramina procedūrų laikas, kuris Lietuvoje formaliai siekia 148 dienas, tuo tarpu dvidešimtuko vidurkis yra net dvigubai mažesnis – 71 diena. Siūlome perpus sumažinti prisijungimo prie elektros tinklų procedūros laiką iki 74 dienų.

Mokesčiai

Mokesčių skaičiumi Lietuva labai nesiskiria nuo pirmajame dvidešimtuke esančių valstybių. Tyrimo duomenimis, įmonė Lietuvoje privalo mokėti 11 rūšių mokesčius, dvidešimtuko vidurkis – 10. Tačiau Lietuvoje dėl painios mokesčių sistemos juos mokėti sudėtinga ir užtrunka daug laiko. Pasaulio bankas vertina, kad Lietuvoje paruošti pagrindinių mokesčių (pelno, PVM ir mokesčių darbo jėgai, įskaitant socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, įmokas į garantinį fondą) ataskaitas ir sumokėti mokesčius trunka 175 val. per metus. Tuo tarpu Europos valstybių, esančių pirmajame dvidešimtuke, vidurkis – 123 val., t. y. 30 proc. mažiau. Siūlome lengvinti įmonių administracinę naštą mokant mokesčius, supaprastinti mokesčių skaičiavimo taisykles ir taip sumažinti pagrindiniams mokesčiams sumokėti būtiną laiką bent iki 123 val.

Lietuvoje bendra mokesčių suma (apimanti pelno mokestį, socialinio draudimo ir kitus mokesčius darbo jėgai, nekilnojamojo turto, kelių, akcizo mokesčius – visus, išskyrus gyventojų pajamų mokestį ir PVM) sudaro 44 proc. tyrime aprašytos įmonės pelno. Tuo tarpu pirmajame dvidešimtuke esančių valstybių bendras mokesčių tarifas yra 35 proc., pirmajame dvidešimtuke esančių Europos valstybių – 38 proc. Tad nepaisant populiarios nuomonės apie mažus mokesčius Lietuvoje, įmonės patiria sunkią mokesčių naštą. Siūlome mažinti bendrą mokesčių dydį iki 38 proc.

Užsienio prekyba

Dar viena sritis, kurioje Lietuva atsilieka nuo geriausiųjų, – administracinė našta importuojančioms ir eksportuojančioms įmonėms. Tyrimo duomenimis, importuojant ar eksportuojant Lietuvoje reikia gauti 6 dokumentus, tuo tarpu daugumoje Europos valstybių, esančių pirmajame reitingo dvidešimtuke, užtenka 4 ar mažiau.

Pavyzdžiui, nė vienoje iš dvidešimtuke esančių Europos valstybių iš eksportuotojų nėra reikalaujama Lietuvoje privalomos prekių patikrinimo pažymos, tik vienoje iš jų reikalaujama Lietuvoje privalomo prekių kilmės sertifikato. Panašiai septyniose iš aštuonių valstybių importuotojams nereikia pateikti kilmės sertifikato, šešiose – krovinio važtaraščio. Taigi, siūlome mažinti importuojant ar eksportuojant reikalingų pateikti dokumentų skaičių iki 4 įgyvendinant kitų Europos valstybių praktiką.

Tai toli gražu ne visi pasiūlymai, kaip gerinti verslo sąlygas Lietuvoje, o tik tose indekso srityse, kuriose matomas ryškesnis Lietuvos atsilikimas nuo viršuje esančių valstybių. Kai kuriose srityse galima ir pasidžiaugti, pavyzdžiui, kitų valstybių tarpe Lietuva gerai atrodo nuosavybės registravimo srityje.

Dalį šių siūlymų Vyriausybė jau yra numačiusi įgyvendinti siekdama gerinti Lietuvos vertinimą Pasaulio banko sudaromame verslo sąlygų indekse. Tai tikrai sveikintina. Deja, apmaudu, kad nieko nenumatyta mokesčių srityje, o būtent ji pastaruoju metu kelia nerimą ir prisideda prie verslo sąlygų blogėjimo: padidinti žemės ir kelių mokesčiai (pastarasis kai kuriais atvejais net tris kartus), nepagrįstai apmokestintos laikmenos, žadama svarstyti galimybę įvesti progresinius mokesčius ir apmokestinti automobilius. Šie pakeitimai savo svoriu „nuneša“ visus kitus nedidelius verslo sąlygų gerinimo žingsnelius. Todėl svarbu ne tik numatyti sritis, kur bus siekiama pagerinimų, bet ir užkirsti kelią srautui pabloginimų, kurie savo apimtimi ir svoriu pastaruoju metu Lietuvoje yra daug svarbesni.

Nepamirškim ir kitų problematiškų sričių – teritorijų planavimo ir darbo santykių reguliavimo. Teritorijų planavimus vis dar griozdiškas, o Darbo kodeksas – nelankstus ir nepalankus plėtoti verslą. Lietuvos vertinimą gelbsti tai, kad Pasaulio bankas laikinai darbo santykių nevertina, antraip ristumėmės dar žemiau.

Taigi, verslo sąlygų gerinimas išlieka pagrindinis ir bene vienintelis veiksmingas ekonomikos skatinimo būdas, sritys – identifikuotos, pasiūlymai – yra. Belieka juos įgyvendinti. Reikia tikėtis, kad priešrinkiminis laikotarpis kojos nepakiš.