Pastarąsias keletą savaičių Seimas pritaria vis naujiems mažmeninės prekybos sektoriaus reguliavimams, kurie trikdo mažmeninės prekybos verslą, silpnina jo patrauklumą investuotojams, o tai savo ruožtu mažina konkurenciją.
Nors dalis Seimo narių viešai apgailestavo dėl praėjusią savaitę priimto sprendimo reguliuoti mažmenines ir didmenines maisto produktų kainas, tai nesutrukdė šią savaitę Seime svarstant Konkurencijos įstatymo pataisas taikytinas išimtinai mažmeninės prekybos sektoriui, pritarti dar vienam nepagrįstai prekybą varžančiam sprendimui. Šiuo Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu siūloma užsiimantiems mažmenine prekyba nustatyti mažesnius nei kitiems verslams dominuojančios padėties rinkoje dalies dydžius. Pasak projekto, įmonė bus laikoma užimančia dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jos rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų, o kelioms įmonėms kartu galios 55 proc. riba. Kitoms verslo rūšims išlieka atitinkamai 40 ir 70 proc. rinkos dalys.
„Seimas rimtai užsimojo prieš mažmeninės prekybos sektorių, nepaisydamas to, kad tariama kova su stambiaisiais prekybininkais, turės neigiamos įtakos ir mažoms, ir didelėms įmonėms. Konkurencijos įstatymo pakeitimas orientuotas ne į rinką, o į kelias veikiančias įmones. Tai vertintina, kaip siekis dar trumpesniu pavadėliu reguliuoti šiuo sunkiu laikotarpiu mėginančias išsilaikyti bendroves“, – dar vieną reguliavimą komentuoja Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas.
Jo teigimu, svarbiausia tai, kad ir šiandien galiojantis įstatymas leidžia Konkurencijos tarybai imtis tyrimo, kad nustatytų, jog rinkoje įmonės užima dominuojančią padėtį nepriklausomai nuo jos užimamos rinkos dalies. Siūlomais pakeitimais Konkurencijos taryba tiesiog permestų įrodinėjimo naštą mažmeninės prekybos įmonėms užimančioms tarp 30 ir 40 procentų rinkos. Jos turėtų įrodinėti, kad neturi dominuojančios padėties, nes „tiesiogiai susiduria su konkurencija“ arba „negali daryti vienpusės ir lemiamos įtakos atitinkamoje rinkoje tam, kad būtų apribota konkurencija“.
Seimo narių priimti sprendimai dėl maisto produktų kainos reguliavimo ir dominuojančios padėties nustatymo menkina patrauklumą investuoti į mažmeninės prekybos sektorių, kuriame, pasak politikų, trūksta konkurencijos. „Joks investuotojas nesiims ateiti į rinką, kuomet Seimo nariai per tariamą neapsižiūrėjimą gali priimti įstatymą aukštyn kojomis apverčiantį įmonės planus. Kaip tik šiuo metu į Lietuvos rinką ateinančiam dar vienam užsienio mažmeninės prekybos tinklui Seimo neatsakingi veiksmai noro veikti būtent Lietuvoje nepridėjo. Reikia tik pripažinti, kad už sumažėjusį patrauklumą konkuruoti sumoka Lietuvos vartotojai,“ – teigia vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Kova su didelėmis parduotuvėmis, kaip prekybos forma, yra kova prieš vartotojų pasirinkimą. Tai, kad didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių apyvartos dalis visoje mažmeninių prekių apyvartoje auga, tik rodo, jog konkurenciją mažmeninės prekybos formomis laimi prekybos tinklų teikiamos pardavimo paslaugos. Vartotojų palankumas laimimas ne suvaržymais ar prievarta, o pasiūlant pigesnes prekes, didesnes pasirinkimo galimybes ar patogesnes apsipirkimo vietas. Nėra abejonės, jog konkurencinė aplinka mažmeninės prekybos sektoriuje veikia ir tiekėjų rinką, konkurencinis spaudimas perduodamas ir gamybos bei teikimo grandžiai. Tačiau kuomet pagrindiniai šios aršios konkurencijos laimėtojai yra vartotojai (o jų į prekybos centrus per dieną ateina iki 1 milijono), gamybininkai ir tiekėjai privalo prisitaikyti prie vartotojų poreikių. Konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje pasireiškia ne tuo, jog yra daug mažų parduotuvių, o tuo, kad dėl esamos ir potencialios konkurencijos gerėja teikiamų pardavimo paslaugų kokybė.
Nors Seimas gan darniai pritarė konkurencijos įstatymo pakeitimui svarstymo stadijoje, tačiau prieš priėmimo stadiją Seimo nariai turėtų įsigilinti į neigiamas ekspertų, verslo atstovų ir valstybės institucijų: Vyriausybės, Konkurencijos tarybos, Europos teisės departamento išvadas dėl šio įstatymo projekto. Nors Europos sąjungoje ir yra suaktyvėjusios diskusijos dėl prekybos tinklų plėtros, tačiau tik vienintelė ES valstybė Vengrija nacionalinėje teisėje nustato išskirtinį konkurencijos reguliavimą mažmeninės prekybos sektoriuje.
Tai jau trečiasis mažmeninės prekybos reguliavimas, kurį Seimas svarsto šį mėnesį, greta Kainų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pakeitimo, kovo 12 d. Seime priimtas projektas „Dėl LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos” įpareigojantis vyriausybę parengti mažmeninės prekybos sektorių reglamentuojantį įstatymą.
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė
Tel.: 85 2526263;
El. p.: Laura@lrinka.lt
