Neseniai Latvijai įvedus importo apribojimus kiaulienai ir jos produktams, Lietuvoje vėl kilo diskusijos dėl atsakomųjų priemonių, kuriomis galima būtų sureaguoti į šiuos Latvijos veiksmus. Ne retai tarptautinėje prekyboje vienai valstybei įvedus importo apribojimus (dažniausiai dėl vidaus interesų grupių spaudimo), labiausiai nuo jų nukenčianti šalis reaguoja savo ruožtu apribodama iš pirmosios šalies įvežamus produktus. Kartais tokios priemonės akivaizdžiai pažeidžia šalių įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai, tačiau jų vis tiek imamasi dėl vidaus gamintojų spaudimo ir politikų rūpinimosi savo populiarumu.
Baltijos šalys taip pat turi tokio pobūdžio prekybinių karų patirties. Jie buvo kilę 1998-1999 m., kai visos trys šalys „apsikeitė“ importo muitais bei netarifiniais apribojimais kai kuriems įvežamiems maisto produktams. Tiesa, tada įvesti apribojimai importui buvo atšaukti neigiamai sureagavus Europos Komisijai (paskutinė tada buvo Latvija, kuri galiausiai turėjo atšaukti apribojimus kiaulienos importui, įvestus 1999 m. parlamento sprendimu). Beje, ir tada kiekviena šalis, kurios eksportuojamoms prekėms buvo įvesti apribojimai, teigė, jog jie pažeidžia pasirašytas Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartis, o apribojimus taikanti šalis tai neigė.
Atrodo, jog istorija kartojasi. Tačiau skiriasi kai kurios jos detalės, o ir atsakomųjų importo iš Latvijos ribojimo priemonių Lietuva (kaip ir Estija) kol kas nesiėmė. Šį kartą visos Baltijos šalys jau yra baigusios derybas dėl narystės ES, tad Latvija, atrodo, nėra taip susirūpinusi, jog Europos Komisija gali neigiamai įvertinti šias priemones, nes jos iš tiesų prieštarauja integracijos Europoje dvasiai. Netgi galima būtų sakyti, jog importo ribojimo priemonės rodo, kad Latvija nėra visiškai pasirengusi narystei ES, nes viena iš narystės sąlygų yra gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ES vidaus rinkoje.
Įvestos importo ribojimo priemonės rodo, jog Latvija nepajėgia atlaikyti ne tik vidaus rinkos, bet ir kitų dviejų Baltijos šalių gamintojų konkurencijos. Ir nors Latvijos vyriausybė yra ne kartą pakartojusi, jog įvesti importo ribojimai yra taikomi iš visų PPO narių įvežamai kiaulienos produkcijai, realiai jie labiausiai riboja importą iš Lietuvos ir Estijos, nes su šiom dviem šalim Latvija turi išskirtinai liberalizuotas prekybos sąlygas. Galima prisiminti, jog Baltijos šalys yra ne tik pašalinusios importo muitus pramonės gaminiams, kaip įprasta daugelyje laisvosios prekybos zonų pasaulyje, bet ir laisvai prekiauja žemės ūkio produktais. Iš dalies būtent dėl kliūčių prekybai pašalinimo auga konkurencija šiose šalyse ir vis aiškiau išsiskiria pranašumą turintys įvairių produktų gamintojai kiekvienoje iš trijų šalių. Tai yra sveikas ir visiems ekonominę naudą teikiantis procesas, kuriam tolesnį postūmį suteiks Baltijos šalių visiškas įsijungimas į ES bendrąją rinką.
Tačiau iki narystės ES dar liko daugiau nei pusė metų, ir Lietuvoje buvo daugiausia diskutuojama apie tai, kaip reikėtų dabar reaguoti į šiuos Latvijos įvestus apribojimus Lietuvos įmonių produkcijai. Šiuo atžvilgiu galima tvirtai pasakyti, jog atsakomųjų importo muitų įvedimas kurioms nors iš Latvijos įvežamoms prekėms būtų blogiausia tokio reagavimo priemonė. Pirmiausia, dėl tokių priemonių nukentėtų Lietuvos vartotojai, kurie visada galiausiai sumoka už importo muitus ir kitas priemones, dėl kurių pabrangsta apmokestinamos prekės ir sumažėja jų pasirinkimas. Antra, tikėtina, jog Latvijos vyriausybė, jau kartą pažeidusi laisvosios prekybos sutartį, eitų dar toliau ir dar labiau apribotų Lietuvos įmonių veiklos galimybes Latvijoje. Gali būti, kad šitaip stiprinamas konfliktas pereitų ir į kitas ekonominės politikos sritis, ir Lietuvos įmonės galėtų nukentėti labiau, kadangi jos daugiau eksportuoja į Latviją (nors ne mažiau nukentėtų ir Latvijos vartotojai). Šitoks „prekybinis karas“ galiausiai būtų ekonomiškai nuostolingas abiem dalyvaujančiom šalim. Todėl galima džiaugtis, jog Lietuvos vyriausybė kol kas santūriai reagavo į Latvijos veiksmus ir ėmėsi tik diplomatinių priemonių, ir tikėtis, kad tuo ir bus apsiribota ateityje.
