Dalis Lietuvos teisės aktuose numatytų netarifinių apribojimų prekybai su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis neatitinka ES teisėje nustatytų principų ir prieštarauja Europos Bendrijų (EB) sutarčiai. Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, peržiūrėję Lietuvos teisės aktus, susijusius su eksporto, importo ir tranzito procedūromis, ir įvertinę, ar jie atitinka EB sutarties 28-30 straipsnius.
Iš viso LLRI išanalizavo 49 Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kurie įtvirtina netarifinius apribojimus, ir nustatė, kad 20-yje iš jų numatyti apribojimai prieštarauja ES normoms, įtvirtinančioms laisvą prekių judėjimą bendrojoje rinkoje.
Instituto teigimu, prekybos režimo neatitikimai turėtų būti pašalinti iki Lietuvos narystės ES datos, nes, jei nebus užtikrintas ES teisės įgyvendinimas, Europos Komisija, valstybės narės ar nuostolius dėl apribojimų patyrę asmenys Lietuvą gali paduoti į teismą. Be to, netarifinių kliūčių prekybai su ES visiškas panaikinimas bus naudingas Lietuvos ekonomikai ir vartotojams, nes tai dar labiau palengvins Lietuvos įmonių verslą kitose ES šalyse ir sumažins importuojamos produkcijos kainą.
LLRI primena valstybės institucijoms, kad prekybos ribojimo priemonės, sukuriančios pernelyg didelius apribojimus įmonėms, taip pat gali prieštarauti ES sutarčiai net ir nebūdamos diskriminacinės. Išaiškėjus naujiems neatitikimams tarp Lietuvos ir ES teisės normų, kai ribojama laisva prekyba su kitomis ES narėmis, Lietuvos įmonės gali kreiptis į teismą ir siekti, kad tokios priemonės būtų panaikintos. LLRI ragina įmones aktyviai naudotis naujomis teisinėmis priemonėmis, kurias suteiks Lietuvos narystė ES, ir ginti savo teises, įtvirtintas ES sutartyje.
Minėti EB sutarties 28-30 straipsniai nustato, kad prekyboje su kitomis ES šalimis turi būti panaikinti kiekybiniai ir jiems tolygų poveikį turintys apribojimai, kurie yra draudžiami prekiaujant tarp ES šalių. Tokie netarifiniai apribojimai yra importo licencijavimo procedūros, skirtingi reikalavimai Lietuvoje ir kitose ES šalyse pagamintoms prekėms, pavyzdžiui, ilgesnis už vietinių įvežtų prekių registravimas, diskriminacinės prekės ženklinimo taisyklės, valstybės institucijų vykdomas vietinių prekių skatinimas, diskriminacinis kainų nustatymas ir pan. Kliūtys prekybai ES bendrojoje rinkoje gali būti taikomos tik tada, kai apribojimai pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo, nacionalinių vertybių apsaugos ir panašiais atvejais.
LLRI atliko Lietuvos teisės aktų, susijusių su eksporto, importo ir tranzito procedūromis, peržiūrą remdamasis 2003 m. pabaigoje galiojusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, kitais norminiais teisės aktais ir Kombinuotosios prekių nomenklatūros 2003 metų versija. Tyrimas publikuojamas interneto svetainėje (spauskite čia…). Tyrimą institutas atliko Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu.
