Ekspertizė dėl pieno produktų kilmės šalies ženklinimo

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 15-7813 dėl pieno ir pieno gaminių, kuriuos ženklinant turi būti nurodoma pieno, kaip sudedamosios dalies, kilmės šalis, sąrašo ir pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno ir pieno gaminių dalis, kilmės šalies ženklinimo aprašo patvirtinimo.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 15-7813 dėl pieno ir pieno gaminių, kuriuos ženklinant turi būti nurodoma pieno, kaip sudedamosios dalies, kilmės šalis, sąrašo ir pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno ir pieno gaminių dalis, kilmės šalies ženklinimo aprašo patvirtinimo (toliau – Įsakymas).

Įsakymu siūloma nurodyti, kad gaminių etiketėse būtų nurodoma, kokioje ES valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje primelžtas pienas, kuris naudojamas, kaip sudedamoji dalis. Taip pat nurodyti visas valstybes nares ar trečiąsias šalis, jei pienas primelžtas ne vienoje šalyje.

Dėl prekių ženklinimo

Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas yra išplėstas. lyginant su tuo, kuris buvo siūlomas anksčiau ir kuris buvo svarstomas politinėse diskusijose, priimant Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Tiek ankstesnėje Įstatymo redakcijoje, tiek diskutuojant dėl naujos įstatymo redakcijos, buvo svarstoma, tokia nuostata „Lietuvos pieno perdirbimo įmonių pagaminti pieno gaminiai, tiekiami į Lietuvos rinką, turi būti ženklinami, nurodant, kad pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno.“ Tai reiškia, kad būtų žymimi tik iš lietuviško žalio pieno pagaminti pieno gaminiai. Tuo tarpu dabartinis siūlomas reguliavimas padidina administracinę naštą ir imperatyviai nurodo žymėti visų Lietuvos perdirbėjų Lietuvos rinkai tiekiamų pieno produktų žaliavos kilmę.

Toks reguliavimas tik sukurs papildomas išlaidas pieno produktų gamybos ir prekybos grandinėje ir niekaip neprisidės prie pagrindinio Įstatymo tikslo įgyvendinimo – apriboti žalio pieno pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningus veiksmus perkant – parduodant žalią pieną.

Taip pat pastebime, kad jei pieno produktų gamintojai ar pardavėjai įžvelgia poreikį specialiai ženklinti produktus, nurodant kilmę, jie taip ir daro. Priverstinis prekės ženklinimas, kai tam nėra jokių priežasčių, tik padidins galutinę prekės kainą, uždės papildomą administracinę naštą gamintojams, pardavėjams ir kontrolės institucijoms.

Dėl šių priežasčių siūlome Įsakymui nepritarti.