Fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projekte (toliau – įstatymo projektas) numatyta, jog esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms laikinų finansinių sunkumų turinčiu pripažintas fizinis asmuo turi teisę laikotarpiu iki 3 metų nevykdyti pareigų savo kreditoriams bei nemokėti palūkanų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas atlikęs įstatymo projekto analizę pateikia ekspertizę.
Dėl sutartyje numatytų kreditorių teisių pažeidimo
Besiskolinantys asmenys su paslaugų apmokėjimo bei kredito grąžinimo tvarka susitaria prieš pasirašydami paslaugų teikimo sutartis ir pasirašydami jas parodo, kad su šiomis sąlygomis sutinka. Tiek besiskolinantis, tiek skolintojas įvertina galimybę, jog grąžinti kreditą gali būti sudėtinga ar net neįmanoma. Įvertinusios šią riziką abi pusės sudera dėl joms priimtinų sutarties sąlygų tikintis, jog šios sąlygos nesikeis be abiejų šalių sutikimo. Dėl paslaugų teikimo sąlygų deramasi, tiek tiesiogiai tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo, tiek netiesiogiai, kreditoriams konkurencinėje aplinkoje stengiantis pasiūlyti kuo geresnes sąlygas.
Turint omenyje, jog įsigaliojęs įstatymo projektas būtų taikomas ir tiems įsipareigojimams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo, laikinų finansinių sunkumų turinčio fizinio asmens teisė iki 3 metų nevykdyti pareigų savo kreditoriams iškreiptų sudarytos sutarties sąlygas ir pažeistų kreditorių teises. Iškėlus pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo bylą kreditorių pagal sudarytą sutartį įgytos tam tikros teisės būtų apribotos. Patenkinant vienų asmenų interesus (skolininkų) būtų pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai (skolintojų). Taigi, sudarytoje sutartyje nenumatyta, tačiau įstatymu įtvirtinta galimybė nukelti skolininkų įsipareigojimus įteisintų kreditorių teisių diskriminavimą skolininkų atžvilgiu. Tokių nuostatų įgyvendinimas galėtų suteikti pagrindą kreditoriams kreiptis į teismą dėl teisinio tikrumo principo pažeidimo, kuris riboja valstybės teisę taikyti teisės nuostatas retrospektyviai.
Dėl kreditoriaus nuostolių bei įstatymo pasekmių palūkanoms bei kreditų prieinamumui
Kreditorius, patirdamas kitos šalies nemokumo riziką, potencialius jos nuostolius įvertina derėdamasis dėl paslaugos kainos. Kuo didesnė kliento nemokumo rizika, tuo didesnė paslaugos kaina, kuri turi kompensuoti kliento nemokumo nuostolius, tam kad paslaugos teikimas nebūtų nuostolingas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kreditorius, derėdamasis dėl paslaugų kainos nevertina sutartyje numatytų jo teisių apribojimo, kylančių šio įstatymo projekto. Šių teisių apribojimas kreditoriui gali sukelti finansinius nuostolius, susijusius su sutartyje nenumatytu pasikeitusiu įsipareigojimo vykdymo planu, apribojimu išieškoti skolininkų įsipareigojimų vykdymą pagal vykdomuosius dokumentus. Šie nuostoliai skolininko nėra padengiami.
Tikėtina, jog tam, kad kreditorių veikla netaptų nuostolinga, sudarinėdami sutartis po įstatymo projekto įsigaliojimo kreditoriai, papildomas sąnaudas, kylančias iš įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimo bus linkę perkelti į paslaugų kainą. Tai didintų skolinimosi ir paslaugų kainą, mažintų kreditų prieinamumą. Tiems kreditoriams, kuriems įsiskolinimai atsirado dėl nemokėjimo už paslaugas, atsirastų motyvas didinti paslaugų kainas, ypač tai atsilieptų reguliuojamoms kainoms. Jeigu laisvai rinkoje teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, kreditų, kainą galiausiai nulemtų konkurencija, tai reguliuojamų paslaugų, pavyzdžiui, šilumos tiekimo, kaina įskaičiuotų visas padidėjusias sąnaudas bei nuostolius. Didesnę kainą už paslaugas turėtų mokėti visi, ne tik nebegalintys vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tai reiškia, jog nuostolius, kylančius iš įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, dengtų ne tik patys finansinių sunkumų turintys žmonės, o ir kiti paslaugų vartotojai.
Dėl kreditorių dalyvavimo bei šalių lygiateisiškumo
Įstatymo projekto 8 straipsnio 11 ir 12 dalyse iškreipiami lygiateisiai santykiai tarp kreditorių ir skolininkų. Juose numatoma, jog nutartis iškelti pareigų vykdymo kreditoriams laikino sustabdymo bylą kreditorių negali būti skundžiama apeliacine tvarka, tačiau priešinga nutartis, t.y. ta, kuria nuspręsta bylos nekelti gali būti apskųsta apeliaciniam teismui. Šios įstatymo projekto nuostatos parodo, jog nors esantys lygiavertę kredito sutarčių šalimi, kreditoriai neturi jokios galios sprendžiant dėl pareigų kreditoriams laikino atidėjimo sąlygų.
Dėl prisiimamų įsipareigojimų vertinimo
Besiskolinančiojo nemokumo rizikos pasekmių vertinimas yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį jis renkasi ir sprendžia, ar prisiimti kreditinį įsipareigojimą. Rizika, jog nemokumo atveju įsipareigojimai gali būti išieškoti iš jo pajamų ir turto verčia pasverti asmens galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Galimybė nukelti pareigų kreditoriams vykdymą iškreipia besiskolinančiojo rizikos vertinimą, kadangi apriboja kreditoriaus sutartyje numatytas teises užsitikrinti kreditoriaus įsipareigojimų vykdymą. Įstatymo projekte numatytų kreditoriaus teisių apribojimas skolininko naudai iškreipdamas nemokumo rizikos pasekmes gali paskatinti asmenis prisiimti didesnius nei įprastai įsipareigojimus.
Išvados ir pasiūlymai
LLRI nuomone, įstatymo projekto įsigaliojimas įteisintų kreditorių teisių diskriminavimą skolininkų atžvilgiu, skatintų skolinimosi ir paslaugų kainos augimą, mažintų kreditų prieinamumą, iškreiptų asmenų rizikos prisiimant įsipareigojimus vertinimą. Dėl šių priežasčių siūlome fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo projektą atmesti.
