Privalomas energinio naudingumo sertifikavimas įsigalioja nuo sausio mėnesio. Tai reiškia, kad norint parduoti ar išnuomoti savo būstą reikės samdyti Aplinkos ministerijos akredituotą ekspertą ir gauti pažymą apie pastato energinį naudingumą. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų toks sertifikatas buvo privalomas visiems naujai pastatytiems pastatams jau nuo 2007 m., be to, pirkėjas ar nuomininkas taip pat turėjo teisę prašyti tokio sertifikato iš šeimininko vykdant sandorius dėl senesnių pastatų. Akivaizdu, kad nepaisant to, kokia valdžia – vietinė ar Europinė, nė viena nesusilaiko nesikišusi į privačius santykius.
Nuosavybė yra privataus savininko reikalas. Tačiau reguliavimas nuosavybės teises dažnai apriboja iki turėjimo, o tai, ką savininkas gali su nuosavybe daryti, vis dažniau priklauso nuo valdžios malonės. Tarkime, nuosavybė gali būti lengvai paimama visuomenės poreikiams – nauji teisės aktų pakeitimai valstybei svarbiems projektams paruošia kelius lengvai taikyti nusavinimą. Žemės paskirtį keisti taip pat leidžiama tik praėjus ilgas procedūras, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius vykdyti galima tik dalyvaujant notarui. Taigi, valstybė nuosavybės savininkui turi nesibaigiančių reikalavimų, kaip naudoti savo nuosavybę, ir kokiu būdu ją parduoti ar kitaip ja disponuoti.
Tačiau nuosavybės teisės ribojamos ne tik esamam šeimininkui. Potencialiam savininkui ar nuomininkui taip pat siekiama nurodyti, ką jis privalo padaryti ir kuo pasidomėti, prieš perkant ar nuomojant pastatą. Šiuo atveju liepiama būtinai patikrinti pastato energinį naudingumą. Rinkoje jau seniai susiklostęs šio sertifikato duomenų atitikmuo. Kuris būsto potencialus pirkėjas ar nuomininkas nėra paprašęs savininko parodyti sąskaitų už šildymą? Jos yra aiškus energijos suvartojimo ir jos kainos įrodymas ir patvirtinimas. Tačiau nustatomu reguliavimu savininkas, net jei pirkėjui, nuomininkui užtenka informacijos iš buvusių šildymo sąskaitų, arba jei energinis naudingumas yra visiškai aiškus pasižiūrėjus į pastatą (sutikite, kad nereikia būti ekspertu, kad būtų žinoma, jog 1989 m. nerenovuotas daugiabutis Viršuliškių mikrorajone nėra energijos nevartojantis), savininkas vis tiek privalės įbrukti jam energinio naudingumo sertifikatą.
Teigiama, kad pirkėjas turi žinoti, ką perka. Rinkoje galioja liaudies gerai žinoma išmintis – pirkėjas visada teisus, t.y. jis savininko gali reikalauti, ko tik nori. Tik nuo savininko valios priklauso ar sutikti su potencialaus pirkėjo (nuomininko) sąlygomis ar ne. Pirkėjas (nuomininkas) iki šiol rinkdavosi ar jam reikalingas energinio naudingumo sertifikatas. Dabar pasirinkimo laisvės neliks, ir pagal Statybos įstatymą savininkas privalės sertifikatą „pateikti susipažinti“ ir „perduoti“. Toks reikalavimas, ką būtina duoti pirkėjui (nuomininkui) yra elementarus kišimasis į privačius civilinius santykius.
Taigi, eilinį kartą lyg ir ginamas bendras interesas – kad būtų žinoma informacija apie pastato suvartojamą energiją. Tačiau nepaisant intereso „bendrumo“ – už šio intereso įgyvendinimą susimokėti turės individualūs žmonės. Pagal įmonių pateikiamus kainoraščius, energinio naudingumo sertifikatas 70 kvadratinių metrų butui daugiabutyje kainuoja apie 200 litų, 200 kvadratinių metrų namui – nuo 300 iki beveik 500 litų, priklausomai nuo „architektūrinės formos“. Įregistruoti sertifikatą – papildomai 21 litas. Po dešimties metų procedūrą teks pakartoti. Aplinkos ministerijos įsteigto Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenų bazėje galima rasti 461 atestuotą ekspertą, galintį suteikti sertifikavimo paslaugą. Pagal patvirtintus įkainius įmonėms eksperto atestacija kainuoja 450 litų, kvalifikacijos atestato pratęsimas 340 litų. Taigi, šios sumos vienaip ar kitaip bus padengtos pirkimo ar nuomos sandorio kaina, t.y. privačių asmenų.
Privalomą sertifikavimą galime pavadinti papildomu mokesčiu pastatams. O ten kur mokesčiai, ten ir šešėlis. Tarkime, kai savininkui teks spręsti, ar atiduoti dalį gaunamos mėnesio nuomos, kad patenkintų valdžios norą žinoti, kiek pastatas sunaudoja energijos, galime tikėtis, kad savininkai ieškos nuomininkų, kurie nereikalaus sertifikato, arba didėjančios šešėlinės rinkos nuomos santykiuose.
Nenumaldomas valdžios noras prižiūrėti privačią nuosavybę ir dėl jos vykstančius civilinius sandorius lemia mažėjančias savininko galimybes spręsti dėl savo nuosavybės panaudojimo ir didėjančią administracinę naštą. Privatūs asmenys pirkdami ar nuomodami pastatus turės papildomai gauti dar vieną dokumentą – energinio naudingumo sertifikatą. Tikėkimės, kad Aplinkos ministerija įgyvendins Statybos įstatymo nuostatas, ir parengs tipinius energinio naudingumo sertifikatus butams daugiabučiuose pastatuose. Tai leistų sumažinti biurokratiją ir išvengti farso priverčiant visus savininkus daugiabučiuose rengti atskirus sertifikatus.
Komentaras buvo publikuotas diena.lt
