Seime pradėtą svarstyti Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą, nevyriausybinių organizacijų vadovai vadina tinkamiausia proga sudėti pamatus atviram, skaidriam ir viešam teisės aktų kūrimo procesui ir siūlo paprastus sprendimus šiems principams įgyvendinti.
Viešas valstybės reikalų tvarkymas yra neatsiejama demokratinės valstybės valdymo dalis, viešumas yra viena iš konstitucinio principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ sudėtinių dalių. Viešumas yra būtinas ir tam, kad pasirinkus vieną ar kitą reguliavimo būdą, apimtį ar pobūdį ir priėmus atitinkamą teisės aktą, visuomenė, suinteresuotos grupės galėtų patys įvertinti visas svarstytas, atmestas ar pasirinktas reguliavimo alternatyvas.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, susipažinus su įstatymo projektu, jame pasigesta daugelio principinių dalykų. Įstatymo projekte nėra plačiau pateiktos konsultacijų su visuomene procedūros, o įstatymo projektas nukreipia į skirtingus poįstatyminius aktus.
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad projektas nenumato teisėkūros proceso dokumentų viešo skelbimo, o koncentruojasi tik į pačių projektų ir priimtų teisės aktų viešumo užtikrinimą“, – sako R. Šimašius.
Jam antrina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius.
„Teisėkūros metu svarstomų dokumentų viešas skelbimas, visų pirma, yra minimali būtina visuomenės įtraukimo į teisėkūros procesą sąlyga. Antra, teisėkūros proceso skaidrumą užtikrinančios priemonės yra korupcijos galimybę mažinantis ar eliminuojantis veiksnys. Trečia, visų teisėkūros proceso dokumentų viešumas leistų nuimti įtampą nuo teisės akto rengėjų ir priėmėjų, nes suteiktų daugiau informacijos apie rengiamus teisės aktus ir prailgintų diskusijų laiką nuo teisės akto projekto paviešinimo iki jo priėmimo“, – vardina R. Juozapavičius.
Nevyriausybinių organizacijų vadovai siūlo ir kreipimusi LR Seimui teikia paprastas priemones kaip būtų galima patobulinti šį įstatymą:
– įstatyme numatyti, jog visi teisėkūros procese priimti sprendimai yra vieši;
– įtvirtinti teisės aktus rengiančių darbo grupių ir priimtų dokumentų viešumą. Įpareigoti apie pradedamus rengti teisės aktų projektus informuoti pilietinės visuomenės organizacijas veikiančias konkrečioje srityje;
– numatyti, jog būtų skelbiami teisės aktų projektai bei kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai. Vieši ir prieinami turėtų būti teisės aktų projektai, teisės aktų projektų lydintieji dokumentai – valstybės/savivaldybių institucijų, interesų grupių, atskirų asmenų ar organizacijų pateikti siūlymai, viešomis lėšomis finansuotų tyrimų, studijų, analizių, kurios buvo pagrindas projektui atsirasti, tekstai, bazinio ar išplėstinio poveikio vertinimo išvados, visų teisės aktų darnos stebėsenos bei teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimo dokumentai, teisėkūros planų projektai ir kt.;
– įtvirtinti, kad ne tik teisės aktų projekta, bet ir visi teisėkūros dokumentai, būtų prieinami vieningoje bazėje ir vienoje interneto svetainėje.
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys sako, kad visų teisėkūros proceso dokumentų skelbimas internetinėje erdvėje, „vienoje vietoje“ yra minimali būtina sąlyga, kuri įgalina visuomenės atstovus dalyvauti teisėkūros procese ir atitiktų informacinės visuomenės poreikius.
„Raginame ne tik įtvirtinti šiuos principus Teisėkūros proceso pagrindų įstatyme, bet patvirtinti ryžtą laikytis jų, užtikrinant viešą šio įstatymo priėmimą“, – sako D. Kuolys ir pataria parlamentarams surengti projekto svarstymo viešus klausymus Lietuvos Respublikos Seime, o siekiant įstatymo kokybės, išnaudoti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, akademine visuomene.
Dėl papildomos informacijos: Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė, tel.85 252 62 63, el.p. Laura@lrinka.lt.
