Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Projektas Nr. 2) projektų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo siūlomus projektus, kuriais siekiama praplėsti savivaldybėms galimybes skolintis nesilaikant kiekvienais biudžetiniais metais nustatytų skolinimosi limitų ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.
1) Įdiegus nuostatas dėl išimčių skolinimosi limitams, būtų sukurtas precedentas didinti skolą, siekiant įgyvendinti kitus tikslus:
Priėmus siūlomas nuostatas dėl išimčių savivaldybių skolinimuisi viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programai įgyvendinti, būtų sukurtas precedentas taikyti panašaus pobūdžio išimtis savivaldybių skolinimuisi kitiems tikslams įgyvendinti. Auganti savivaldybių skola prastintų viešųjų finansų būklę.
Jeigu remiantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (toliau – Direktyva), centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto renovacija yra laikoma prioritetine sritimi, tai prioritetas šiais sričiai turėtų būti skiriamas ir planuojant būsimų laikotarpių savivaldybės biudžetų lėšų poreikį (taip energetinio efektyvumo projektus būtų galima įgyvendinti iš turimų asignavimų).
Atkreipiame dėmesį, kad Direktyva reikalauja atnaujinti po 3% viešųjų pastatų ploto kasmet nuo 2014 metų. Tačiau, tai nereiškia, kad reikia privalomai atnaujinti visus viešuosius pastatus. Direktyvos reikalavimus galima įgyvendinti modernizuojant pastatus, visų pirma, tose savivaldybėse, kurios dabar neviršija skolinimosi limito (o Finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tokių savivaldybių, kuriose savivaldybės skolos procentas, nuo pajamų sudarė mažiau nei 40 proc. buvo 23). Renovacija papildomai skatintų savivaldybes efektyviau vykdyti savo veiklą ir planuoti išteklius.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, komercinių bankų reikalavimai imantiems paskolas renovacijai yra konkretūs ir griežti (pavyzdžiui, jei name yra daugiau nei 10 proc. butų, turinčių didesnių kaip 600 litų (arba 174 eurai) skolų, susidariusių per ilgesnį nei 60 dienų laikotarpį, kreditai nėra suteikiami). Jei gyventojų įsiskolinimas yra laikomas gebėjimo grąžinti paskolą indikatoriumi, nėra pagrindo panašaus mechanizmo netaikyti ir savivaldybėms.
2) Neįvertintas siūlomų pakeitimų poveikis viešiesiems finansams:
Patvirtinus išimtį savivaldybių paskoloms dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo netaikyti Seimo patvirtintų skolinimosi limitų ir nenustačius jokių sąlygų, galimai būtų sukurta tokia situacija, kad savivaldybės, paėmusios nelimituotą kiekį paskolų, negalėtų vėliau jų per numatytą terminą grąžinti (tai pažymima ir 2015 gegužės 12 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje).
Aiškinamajame rašte projekto rengėja Aplinkos ministerija pažymi, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti numatomo valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų poreikio projektais siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Tačiau tokia ministerijos pozicija yra neargumentuota (net jei konkretus lėšų poreikis ir nėra žinomas, galima įvertinti minimalų ir maksimalų galimą poreikį, ir kaip tai galetų paveikti viešuosius finansus.
Išvados: Siūlome įvertinti siūlomų pakeitimų poveikį viešiesiems finansams. Savivaldybių paskoloms dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo siūlome taikyti patvirtintus skolinimosi limitus. Energetinio efektyvumo didinimo programos gali būti įgyvendinamos iš lėšų, gautų privatizavus savivaldybių nuosavybės teise valdomą turtą (taip galima spręsti ir mažiausiai energetiškai efektyvių pastatų problemą).
