Tarptautinė konferencija „Šešėlis ekonomikoje: nuo priežasčių iki politikos strategijų“

Šešėlis Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs. Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais 6 šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje) atliktas tyrimas. 2015 m. lapkričio 24 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje šalies ir užsienio ekspertai, verslininkai, vyriausybės atstovai tarėsi, koks receptas kovoje su įsišaknijusia problema būtų efektyviausias.

LLRI atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai iš visų šalių dėl šešėlio linkę kaltinti aukštas kainas, net 67 proc. gyventojų įsitikinę, šešėlis darbo rinkoje egzistuoja dėl per aukšto apmokestinimo.

„Pasiekėme lygį, kai pati bausmė nebeturi esminės reikšmės. Svarbiau, kad bausmės būtų neišvengiamos ir kurti tokias sąlygas, kuriose akstinas dirbti šešėlyje būtų mažesnis“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Austrų ekspertas profesorius Friedrich Schneider, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio Bankas, pateikė savo pastabas: anot jo, šešėlinė rinka Lietuvoje siekia 25,8 proc. BPV. Jis pažymėjo, kad šešėlis, nors ir mažėja, išlieka vienas didžiausių Europos sąjungoje ir provokavo į jį pažvelgti kitu kampu:

„Didelis šešėlis rodo, kad žmonės nori dirbti. Tai yra gerai – nebauskime jų, o padarykime taip, kad jie norėtų ir galėtų dirbti legaliai. Pagrindiniai šešėlinę ekonomiką skatinantys veiksniai Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse yra netiesioginiai mokesčiai, nedarbas“  – konferencijoje kalbėjo dr. Friedrich Schneider.

Vyriausybės kovos su šešėliu strategiją pristatė vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. Pranešimą skaitė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris taip pat ragino prioritetą skirti šešėlio paskatų mažinimui. Pavyzdžiui, atkreipė dėmesį į gyventojų pajamų mokestį, kuris, anot ekonomisto, tiesiogiai skatina įsitraukti į šešėlį, yra griozdiškas, brangiai kainuoja jo administravimas.

Diskusijoje dalyvę ekspertai, verslo atstovai sutarė, kad tik valstybės išlaidų skaidrumas, mokesčių mažinimas, palankesnių sąlygų verslui sudarymas leistų Lietuvai sumažinti šešėlį tiek, kad nebebūtume tarp prasčiausių srityje Europoje.

Renginio garso įrašus ir nuotraukas rasite žemiau:





1 2 3 4 5