Telšių pilietiškumo, dorinio ugdymo ir ekonomikos mokytojai diskutavo ir mokėsi, kaip šias pamokas mokiniams vesti įdomiau, įtikinamiau ir interaktyviau. Mokytojai sutaria, kad šiandien svarbiausia ugdyti jaunosios kartos kritinį mąstymą, gebėjimą diskutuoti aktualiausiais socialiniais klausimais. Mokymus organizavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centras.
„Mokiniams labai svarbu pilietiškumo mokytis iš praktikos, nagrinėti jiems patiems svarbias temas ir matyti realų savo veiksmų poveikį. Pavyzdžiui, mūsų mokyklos mokiniai ėmėsi ekologinės akcijos. Jos metu lankėsi kitose mokyklose, įstaigose ir tikrino, kaip jose rūšiuojamos atliekos. Pastebėję, kad ne visur yra galimybė rūšiuoti, mokiniai patys kreipėsi į miesto savivaldybę ir jau kitą dieną mieste atsirado daugiau rūšiavimo dėžių. Tokiu būdu jauni žmonės supranta, kad jų balsas yra svarbus ir girdimas, kad jie turi pilietinę įtaką. Tai juos įkvepia nenuleisti rankų ir prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena“, – pasakoja Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos, pilietiškumo pagrindų ir teisės mokytoja Vilija Vaičiulienė.
Mokytojai sutaria, kad ateities piliečius sutalpinti į tradicinio mokymo rėmus tampa vis sudėtingiau, tad efektyvesnis būdas juos ugdyti – patyriminis, integruotas mokymas. Mokytojams tai padaryti padeda nauja programa „Pilietis per 31 valandą“, skirta praturtinti šias pamokas, labiau jas integruoti – aktualiais socialiniais klausimais diskutuoti iš skirtingų disciplinų pusių.
„Siekiame padėti mokytojams, išmokyti juos diskutuoti apie klausimus, kuriuos kelia paaugliai – skurdą, ekologiją, robotizaciją ir pan. Tai nėra paprastos temos, ir apie jas nereikia formuoti vienareikšmės nuomonės, reikia mokėti klausti, kūrybiškai ieškoti sprendimo. Juk tik taip išugdysime aktyvius piliečius, kurie sieks savarankiškai spręsti problemas, supras, kad būti piliečiu – tai ne tik pasą turėti“, – sako kūrybines dirbtuves mokytojams vedusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė, vadovėlių autorė Marija Vyšniauskaitė.
„Dabartinė mokyklos sistema, programos, tvarkaraščiai ir net apmokėjimas nėra palankūs integruotoms pamokoms. Tačiau entuziastingi mokytojai, suprasdami, kaip svarbu mokinius mokyti ne tik to, kas yra programoje – aukoja pertraukas ir laisvas pamokas tam, kad temos būtų išdėstytos kontekstualiai ir iš įvairių pusių. Taip medžiaga įsisavinama žymiai giliau”, – teigia Atžalyno progimnazijos istorijos ir etikos mokytoja Vilma Savickienė.
Nauja ekonomikos, pilietinio ir dorinio ugdymo programa ir visoje Lietuvoje vykstantys mokymai yra Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Inovacijų išbandymas“ dalis, kurios tikslas – trijų disciplinų mokytojams bendradarbiauti ir medžiagą integruoti į įprastas pamokas. Prie programos prisijungė 500 mokyklų iš visos Lietuvos. Programą parengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais.
