Pilietiškumas, ekonomika, dorinis ugdymas, pasaulio pažinimas – mokyklose nepelnytai nustumti į paraštes, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai (LLRI). LLRI Švietimo centro surengtoje konferencijoje „Socialiai sąmoningas mokinys: misija įmanoma“ nagrinėta problema, kurios vis dar neišsprendžia mokykla – fragmentinės mokinių žinios apie pasaulį.
„Socialinis ugdymas prasideda nuo tikrovės pažinimo ir jos suvokimo. Apie vieną Kolumbą kalbame per istorijos pamokas, apie kitą – geografijos. Kaip padaryti, kad šie du Kolumbai mokinio galvoje susitiktų?“ – klausia filosofas Liutauras Degėsys.
Jo teigimu, atskirose disciplinose daroma klaida orientuojantis tik į faktines žinias, pamirštant prasmės paieškas. Nenuostabu, kad vyresnėse klasėse mokiniams iškyla dilema, kodėl reikia mokytis tam tikrų dalykų, jei to nebus galima pritaikyti praktikoje.
Edukologijos docentėsEmilijos Sakadolskienės teigimu, fragmentinių žinių problemą padėtų spręsti integruotos pamokos. Tačiau tam reiktų ruošti integruotų disciplinų mokytojus arba skirti pakankamai apmokamo laiko bendram planavimui su kitų dalykų mokytojais.
„Šiuolaikinė mokykla nebeatliepia šių dienų aktualijų. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai susiduria su begale iššūkių. Kad jie būtų išspręsti, reikia keistis: keisti ugdymo programas, tikslus, suteikti daugiau laisvės mokytojams. Tas pats mokytojas galėtų mokyti, tarkime, istorijos, geografijos, ekonomikos, teisės“, – teigia E. Sakadolskienė.
Psichologė Asta Blandė pabrėžia, kad Z kartai reikia kitokio mokytojo – kuriančio autoriteto. Anot jos, tai yra žmogus, kuris savo žiniomis bei patirtimi yra ne priekyje, o šalia mokinio. Šiuolaikinėje mokykloje nebegali būti tik moralizuojančio ir vertinančio pedagogo.
„Mokymosi procese turi dalyvauti emocijos. Tai, kas mokinį sujaudina, sužadina emocijas – yra nenuobodu ir motyvuoja, skatina kelti klausimus, ieškoti atsakymų. Drąsus mokytojas yra tas, kuris nebijo savo ir mokinio asmenybės, kuris dalijasi patirtimi, padeda ieškojimuose ir papildo atradimuose“, – pabrėžia A. Blandė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė žinių nesusietumą siūlo naikinti ištrinant ribą tarp mokyklos ir pasaulio.
„Realus gyvenimas netelpa į vadovėlį, visgi tai nereiškia, kad tikrovės neįmanoma pažinti. Socialinio sąmoningumo ugdymui reikia kitokios sistemos, kitokio požiūrio ir kitokių priemonių. Kol spaudžiame moksleivį kalti faktus ir ugdome iš jo tobulą žmogų, realybė eina pro šalį“, – sako ji.
Anot M. Vyšniauskaitės, būtent aktualijos yra raktas ugdant socialiai atsakingą moksleivį. Pamokas reiktų pradėti nuo naujienų ir tik tuomet pereiti prie teorijos, kuri jas paaiškintų. Kiekvienas mokinys, nagrinėdamas pasaulį, turi mokytis atrasti ir pažinti savo asmenines vertybes.
LLRI Švietimo centro vadovės teigimu, net du trečdaliai moksleivių naujienas sužino iš socialinių tinklų. Mokymosi procese negali būti ignoruojama socialinių tinklų reikšmė. Mokiniams nereikalinga mintinai iškalti Konstituciją, daug svarbiau išmanyti pilietinės visuomenės sąrangą, teisės, politikos įtaką žmogui.
Marijos teigimu, tradicinių priemonių ugdymo procese nederėtų pamiršti. „Delfi, memas, vadovėlis, lazeris – tik priemonės, o kokias jas pasirinkti mokant tam tikros temos, priklauso nuo tikslo. Kartais daug efektyvesne priemone gali būti popieriaus lapas ir pieštukas“, – mano LLRI Švietimo centro vadovė.
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius teigia, kad moksleivių žinių epizodiškumą panaikintų asmeninis įsitraukimas. Ugdant vaikų socialinį sąmoningumą, socialinę atsakomybę, labai svarbi yra asmeninė patirtis. Viena tokių patirčių, jo manymu, yra savanorystė. Fizinis dalyvavimas sprendžiant visuomenės problemas, skatina jaunuolį ne tik galvoti ir atpažinti visuomenės skaudulius, bet ir veikti su jais kovojant.
„Dalyvaudamas jaunas žmogus mokosi nelaukti, kol kažkas, tarkime, valdžia, už jį spręs visuomenėje esančias problemas. Socialiai atsakingas yra tas, kuris pats imasi jas spręsti aukodamas savo laiką ar lėšas“, – pabrėžia V. Ilgius.
LLRI Švietimo centro konferencija „Socialiai sąmoningas mokinys: misija įmanoma“ vyko gegužės 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Joje dalyvavo vyresniųjų klasių ekonomikos, etikos, pilietinio ugdymo mokytojai iš visos Lietuvos.
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius teigia, kad moksleivių žinių epizodiškumą panaikintų asmeninis įsitraukimas. Ugdant vaikų socialinį sąmoningumą, socialinę atsakomybę, labai svarbi yra asmeninė patirtis. Viena tokių patirčių, jo manymu, yra savanorystė. Fizinis dalyvavimas sprendžiant visuomenės problemas, skatina jaunuolį ne tik galvoti ir atpažinti visuomenės skaudulius, bet ir veikti su jais kovojant.
„Dalyvaudamas jaunas žmogus mokosi nelaukti, kol kažkas, tarkime, valdžia, už jį spręs visuomenėje esančias problemas. Socialiai atsakingas yra tas, kuris pats imasi jas spręsti aukodamas savo laiką ar lėšas“, – pabrėžia V. Ilgius.
LLRI Švietimo centro konferencija „Socialiai sąmoningas mokinys: misija įmanoma“ vyko gegužės 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Joje dalyvavo vyresniųjų klasių ekonomikos, etikos, pilietinio ugdymo mokytojai iš visos Lietuvos.
Konferencijos įrašą rasite čia
Nuotraukose – akimirkos iš konferencijos.
www.llri.lt
