Seimo nario Rolando Pavilionio pateiktos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, kurioms ketvirtadienį ketinama pritarti Seime, pastūmės aukštojo mokslo sistemą į dar didesnę aklavietę ir sukels klaidingų lūkesčių planuojantiems studijuoti aukštosiose mokyklose, mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Jie siūlo stabdyti planuojamą aukštojo mokslo sistemos reformą.
Šiomis pataisomis numatoma jau nuo rugsėjo 1 d. pradėti įgyvendinti Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimus, kuriais valstybinėse aukštosiose mokyklose įvedamas vieningas 1000 litų mokestis už studijas ir uždraudžiama priimti studijuoti studentus savo lėšomis.
LLRI atkreipia dėmesį, jog tokie sprendimai aukštojo mokslo sistemą toliau stumia į aklavietę, nes yra akivaizdu, jog planuojamai reformai reikiamo lėšų kiekio nebus surasta. Nors šiemet dalies studentų studijoms valstybei gal ir pavyks surasti lėšų, visai reformai jų neabejotinai pritrūks.
Be to, studentai, pradėję studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiais metais, dėl naujos tvarkos būtų arba apgauti (nes jiems vėliau tektų mokėti už mokslą), arba (jei būtų surasta lėšų) taptų nepateisinamai privilegijuoti, palyginti su kitais metais studijas pradėsiančiais studentais, kurių atžvilgiu valstybė nebegalėtų būti tokia dosni.
Būtina akcentuoti, jog Aukštojo mokslo pataisos, jau anksčiau sukėlusios daug diskusijų, yra apskritai ydingos dėl kelių priežasčių. Pirma, jų pilnas įgyvendinimas, išlaikant tą patį studentų skaičių, reikštų papildomą finansavimo poreikį, kuris reformos pabaigoje sudarytų apie 0,5 mlrd. litų. Antra, sumažėtų konkurencija tarp aukštųjų mokyklų. Trečia, aukštosios mokyklos taptų dar labiau priklausomos nuo vykdomosios valdžios ir dar mažiau nuo studentų pasirinkimo. Ketvirta, būtų įtvirtinta diskriminuojanti nevalstybinių aukštųjų mokyklų padėtis.
LLRI siūlo nepritari finansiškai nepagrįstos, mokesčių mokėtojams ir vartotojams žalingos aukštojo mokslo reformos spartinimui ir tokią reformą apskritai stabdyti. Norint sukurti gyvybingą, į rinkos poreikius orientuotą aukštojo mokslo sistemą, būtina imtis esminės aukštojo mokslo reformos. Tai gali būti užtikrinama finansuojant studentus, kurie renkasi jų poreikius atitinkančią valstybinę arba nevalstybinę aukštąją mokyklą, o ne aukštąsias mokyklas, tradiciškai gaunančias biudžetinį finansavimą nepriklausomai nuo studentų poreikių.
Taip pat reikėtų pridurti, jog Seimo švietimo reikalų komitetas sustabdė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtų Aukštojo mokslo pataisų svarstymą, nors šios pataisos labiau atitiko valdančiosios daugumos įsipareigojimą Lietuvos Respublikos prezidentui iš esmės pakoreguoti praėjusiais metais priimtas realybės neatitinkančias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas.
