Mokyklos koridorius.
„Švietimas gali būti aiškinamas kaip valstybės, mokyklos ir asmenų, tėvų, bendruomenių sąveikos laukas. Dviejose pirmuose jų pilietiškumo ugdymas suvokiamas kaip valstybės iš viršaus į apačią nuleidžiama ir mokykloje horizontaliai skleidžiama ideologija“, – tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Pilietinis ugdymas Lietuvos ir pasaulio sėkmei“ kalbėjo antropologas dr. Saulius Matulevičius. – Ji paprastai ne tik prasilenkia su empirine tikrove, bet ir jos nepasiekia, rūpinasi valstybei solidaraus subjekto ugdymu.“
S. Matulevičiaus teigimu, tikrasis pilietiškumas, kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, kyla tik iš pačių asmenų ir bendruomenių šerdies ir širdies. Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro programa „Jaunas ir pilietiškas“ paauglius siekia pasitikti ne su ideologija, bet atverdama duris į tą empirinę tikrovę, kurioje jie patiria gyvenimą.
„Tam reikalingas asmens sąmoningumas, kylantis iš jo ekonominės tikrovės, sąveikoje su klasikine etika ir iš viso to gimstančiu atsakomybės už save ir solidarumo su kitais suvokimu. Valstybė čia – būtinas bendro projekto darinys, kuriame asmens dalyvavimas yra labai reikalingas ir svarbus“, – įsitikinęs S. Matulevičius.
Visą pranešimą galite išklausyti paspaudę šią nuorodą (nuo 3:33 val.).
Šis leidinys (ar kūrinys) atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
