Prieš kelis mėnesius šiame bloge rašiau apie „balto pakelio“ iniciatyvą. Šaržuodamas situaciją juokavau, jog vadovaujantis tokia logika reikėtų į baltus pakelius pakuoti daug riebalų sudėtyje turinčius maisto produktus, saldainius. Kas vieną dieną humoras, kitą dieną jau realybė. Kaip rašo „Verslo Žinios“ Rumunija paskelbė, jog nuo kovo mėnesio taps pirmąja valstybe pasaulyje apmokestinančia nesveiką maistą. Mokestis bus taikomas daug cukraus, druskos ar pavojingų maistinių priedų turinčiam maistui. Taip neva bus sprendžiamos viršsvorio, širdies ligų ir ankstyvų mirčių problemos. Galbūt rumunai, sužinoję apie tam tikrų asmenų norą Lietuvą padaryti „balto pakelio“ iniciatyvos vėliavneše Europos Sąjungoje, nusprendė mus nukonkuruoti lenktynėse dėl kvailiausio, neva vartotojus saugančio, valdžios sprendimo. Nežinau ar jie laimės, bet kandidatūra tikrai rimta.
Šiaip jau norėdami būti nuoseklūs, Rumunijos valdžios atstovai turėtų iš viso uždrausti cukrų, nes nusipirkus kilogramą ir susipylus į skrandį, tikrai gali baigtis blogai. Pavojų sveikatai gali sukelti ir persivalgymas duona ar obuoliais ar net braškėmis, todėl ar nereikėtų apriboti šių produktų prieinamumo? Taip pat reikėtų uždrausti arba papildomai apmokestinti virves, nes panaudojus medžio šaką, taburetę ir mazgų darymo techniką, jos gali tapti labai pavojingos gyvybei. Ką jau kalbėti apie virtuvinius peilius ar automobilius.
Bandydami „pagelbėti“ visuomenei apribodami tam tikrų produktų prieinamumą, valdžios atstovai beveik visada pamiršta esminį aspektą – produktus perka ir vartoja žmogus, būtent jis daro pasirinkimus. Vartotojas kiekvieną dieną priima šimtus sprendimų, kurie turi įtakos jo gerovei, sveikatai, nuotaikai, finansinei padėčiai. Dalis jų turi teigiamą įtaką, dalis jų neigiamą. Tai ir yra laisvės esmė, laisvė rinktis, laisvė klysti. Netgi laisvė nesveikai maitintis ir dėl to rizikuoti savo sveikata.
Aš nesu nusiteikęs papildomai mokėti valstybei už perkamą saldainį parduotuvėje tik todėl, kad kažkoks gudruolis nesugeba savęs suvaldyti ir kemša šokoladus ir traškučius be saiko, o tada skundžiasi viršsvoriu. Tai jo teisė, atsakomybė ir su pasekmėmis kovoti jis turėtų iš savo lėšų, o ne iš mano kišenės („nemokamos“ sveikatos apsaugos paslaugos). Juk pats saldainis ar traškutis, vartojamas saikingai, nedaro žalos, o jeigu ir nėra pats sveikiausias produktas, teikia daug malonumo jį valgančiajam. Valstybei papildomai neapmokestinus tam tikrų produktų, daugiau pinigų lieka vartotojo kišenėje ir tada jis pats gali spręsti kur juos išleisti- ar dar vienam saldainiui, ar daržovei ar sporto klubui.
Šis naujas maisto produktų apmokestinimas ir už jo slypinti argumentacija labai primena Lietuvoje vykdomą alkoholio kontrolės politiką. Bandant kovoti su problemomis liečiančiomis nedidelę visuomenės dalį, nesaikingai vartojančią alkoholį, įvedami apribojimai ir mokesčiai visiems vartotojams, net ir tiems, kurie penktadienio vakarą, po ilgos savaitės nori su draugais namie išgerti po bokalą alaus ir negali jo nusipirkti, nes jau po dešimtos vakaro.
