E. Ruželė. Judėjimo džiaugsmas (0)

begimasKas dabar bus? „The Lancet“ žurnalo paskelbtais duomenimis pasaulyje nuo fizinio aktyvumo trūkumo miršta panašus kiekis žmonių kaip ir nuo rūkymo sukeltų ligų. Žinia kaip ir visiškai logiška, nebūtinai labai tiksli, bet siūlanti pažiūrėti į problemą iš kito kampo. Problema, kaip ir rūkymo atveju, tikrai skausminga ir ją galima protingai spręsti. Tačiau, pabandykime įsivaizduoti kaip atrodytų metodų, panašių į šiandien egzistuojančias tabako kontrolės politikos priemones, pritaikymas, siekiant spręsti mažo judrumo problemą:

· Apmokestinti sėdėjimą ir gulėjimą.

· Biuruose ir namuose privalomai turi kabėti įspėjimai apie nejudėjimo pavojų.

· Visose kėdėse turi būti įmontuota po kas pusvalandį suveikiantį elektros šoką, kad per daug nesėdėtume.

· Filmuose ir TV laidose negali būti rodomi sėdintys ir gulintys žmonės, nes tai propaguoja sėslų gyvenimo būdą, o tai „gali pakenkti jūsų ir jūsų aplinkinių gerovei“.

Skamba keistai, gal net juokingai, juk daug efektyviau būtų aiškinti apie judėjimo naudą, sveiką, aktyvų gyvenimo būdą, leisti žmonėms patiems priimti protingus sprendimus. Tačiau į tai turbūt eilinį kartą atsakytų- reikia visko, kompleksinio priemonių paketo, nes žmonės nieko nesupranta, juos reikia „paskatinti“.

Po kelių metų pamatytume, jog ribojimai neveikia, iš Baltarusijos kontrabanda plukdo kėdes be elektros šoko, įspėjimai ignoruojami, o internete plinta filmukai apie sėdinčiųjų protestus miestų aikštėse. Tada bus pasiūlyta drausti, bausti ir riboti dar labiau, nes neva per mažai buvo „skatinimo ir informavimo“.

Atsibundi iš tokio pamąstymo ir supranti, kad viskas lyg ir kitaip, tačiau labai girdėta ir matyta. Nors paskelbta žinia labai logiška, įvardijanti skaudžią problemą, akcentuojanti žmogaus pasirinkimus ir nesuverčianti visos kaltės maistui, nuojauta kužda, kad politikos formuotojų išvados bus pagrįstos senu „geru“, daug kartų išbandytu ir neveikusiu principu: Yra problema – kas kaltas? Bauskime. Tada viskas labai aišku, gražu ir moksliškai pagrindžiama. Net ir valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų atsiras moksliniam tyrimui, kuris „nešališkai“ parodys siūlomų priemonių efektyvumą.

Žinia viena, o suprasta ji gali būti taip skirtingai….

Einu pabėgioti, kol tai dar mano asmeninis pasirinkimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

three × five =