D. Sujetaitė. Energetinius gėrimus gersime, tik jei leis valdžia? (0)

Reformos sveikatos sektoriuje vis nerimsta, o naujausia auka – energiniai gėrimai.

Dar visai neseniai tam tikrose vietose uždrausta energinių gėrimų reklama, o nuo šių metų liepos mėnesio energinių gėrimų reklamoje bus privaloma įrašyti žodžius „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“. Tačiau tokiais draudimais Sveikatos apsaugos ministerija neapsiriboja – ryžtingai užsibrėžta visiškai išguiti energinius gėrimus iš nepilnamečių gyvenimo. Niekas nesiginčija, kad savo sveikata rūpintis reikia. Vis tik kyla klausimas, kodėl kovojama būtent su energiniais gėrimais, o ne su kofeino vartojimu apskritai?

Pasirodo, daugiausiai kofeino lietuviai gauna gerdami kavą. Taigi, ne iš energinių gėrimų, šokolado, arbatos ar kitų produktų, turinčių kofeino (Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto tyrimo duomenys).[1] Lietuvoje kofeino kiekis, tenkantis gyventojui per dieną, suaugusiam siekia 443 mg, paaugliui – daugiau nei 300 mg. Mokslininkai sutinka, ši riba yra normali ir neturėtų sukelti blogo poveikio.

Beje, lietuviai ir taip nėra linkę piktnaudžiauti energiniais gėrimais. Tik apie 9 proc. suaugusių ir 29 proc. paauglių vartoja energinius gėrimus, kai kitose šalyse šis procentas žymiai didesnis. Štai Belgijoje energinius gėrimus vartoja net 85 proc. nepilnamečių, Jungtinėje Karalystėje – 69 proc., Švedijoje – 69 proc. Ir tose šalyse niekas jokių draudimų neįvedinėja! Taigi, gal problema Lietuvoje nėra jau tokia didelė?

Tačiau skaičiai visuomenės sveikatos sargų neįtikina ir šie garsiai eskaluoja apie neigiamas energinių gėrimų pasekmes. Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje teigiama, kad dėl energinių gėrimų vartojimo vaikams gali atsirasti hiperaktyvumas, o kofeinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga, apie kurią paprastai niekas nekalba. Savaime suprantama, kad apie kofeino ir energinių gėrimų poveikį sveikatai reikia kalbėti ir diskutuoti. Ir Lietuvoje tikrai tai daroma. Tačiau dažniausiai tik pavieniai asmenys pateikia savo nuomonę, o mokslinės argumentacijos pasigendama arba ji iš vis nepateikiama.

Tarptautinėje erdvėje mokslininkai į diskusiją įsitraukia kur kas aktyviau. Pavyzdžiui, prieš tai minėto straipsnio argumentus iš esmės paneigia JAV Tarptautinės maisto informacijos tarybos fondas. Neseniai šio fondo atliktoje analizėje teigiama, kad nėra jokių įrodymų, jog kofeinas būtų susijęs su hiperaktyviu vaikų elgesiu. Kofeinas nėra priklausomybės medžiaga, o vaikai kofeino poveikiui tiek pat jautrūs kaip ir suaugę. 300 mg kiekis per dieną yra saugi kofeino vartojimo riba.

Žinoma, mokslininkai taip pat pažymi, kad nesaikingas energinių gėrimų ir kitų kofeino turinčių produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus, kaip ir bet kurio kito produkto nesaikingas vartojimas. Kiekvieno žmogaus organizmo reakcija išgėrus energinių gėrimų gali būti skirtinga. Vieniems, išgėrus nedidelį kiekį, gali atsirasti tam tikri sutrikimai, kitiems, ir viršijus rekomenduojamą kiekį, jokio poveikio sveikatai nebūna.

Pabaigai belieka priminti, kad bet kokio produkto (cukraus, druskos, riebaus maisto, alkoholinių gėrimų ar kt.) nesaikingas vartojimas gali sveikatai pakenkti. Žmogus turi pats sąmoningai nuspręsti, ką jam atrodo tinkamiausia vartoti, o ko reikėtų atsisakyti. Pasirinkus – vartoti atsakingai ir saikingai. Belieka priminti ir tai, kad ne draudimas, o švietimas būtų daug efektyvesnė priemonė, siekiant rūpintis visuomenės sveikata.

Šaltinis: Survey Nomisma-Arete for European Food Safety Authority (EFSA), 2013. http://www.efsa.europa.eu/en/supporting/doc/394e.pdf

[1] Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas „Kofeino turinčių produktų vartojimas Lietuvoje“, .

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

twelve + eleven =