Ekspertizė. Maisto produktų draudimas yra neaiškus, nepagrįstas ir nenaudingas vartotojams

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projekto (Reg. Nr. XIIIP-2476)[1]

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektą (Reg. Nr. XIIIP-2476) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Nepritariame Projektui dėl šių priežasčių:

Maisto produktų draudimas yra neaiškus, nepagrįstas ir nenaudingas vartotojams (40 punktas)

Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių (toliau – Gairių) 40 punktu siūloma „drausti vaikų sveikatai žalingus maisto produktus ir jų reklamą“. Pagal 40 punkto formuluotę išeitų, kad vaikų sveikatai žalingų maisto produktų reklama būtų draudžiama ne tik vaikams, bet apskritai. Dar daugiau, pagal formuluotę “drausti <…> produktus” būtų draudžiama ne tik tokių produktų reklama, bet ir gamyba, pardavimas ir kitos ekonominės veiklos, nepriklausomai nuo to, pvz., ar produktai yra žalingi visoms amžiaus grupėms.

Turint galvoje siūlomą draudimo mastą (t.y. visiškas uždraudimas) ir neaiškią formuluotę “vaikų sveikatai žalingi maisto produktai” – Gairių 40 punkte rengėjai nepateikia konkretaus vaikų sveikatai žalingų produktų sąrašo, todėl sudėtinga įvertinti, kokią dydžio produktų grupes šis sąrašas apimtų, Gairių rengėjai nenurodo, kokiu būdu būtų nustatomas produktų žalingumas – akivaizdu, kad nuostata yra neproporcinga, nepagrįsta ir neapgalvota. Darytina išvada, kad Gairių 40 p. neatitinka LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodyto vieno iš reikalaujamo aiškumo principo[2].

Primename, kad šiuo metu jau galioja 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (toliau – LR SAM) rekomendacijų[3] (toliau – Rekomendacijos) 19 punkte yra išvardintos 24 vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos maisto produktų grupės. Tačiau ir Rekomendacijose nurodyti maisto produktai kelia abejonių. Pvz., strimelė, pagauta Baltijos jūroje. Nėra aišku, kodėl būtent strimėlė, ir kodėl būtent Baltijos jūroje. Šiame sąraše taip pat yra kisielius. Tačiau negalima teigti, kad kisielius pagamintas iš vaisių ar uogų sulčių ir krakmolo yra tas pats, kaip kisielius, pagamintas iš ruošinių. Todėl kisieliaus naudojimo ribojimas būtų neproporcinga ir nepagrįsta priemonė. Todėl, jei Gairių 40 punkto įgyvendinimui uždraustų produktų sąrašas būtų toks pat platus, kaip ir Rekomendacijų 19 punkte pateikiamas sąrašas, reguliavimas būtų toks pat neproporcingas ir perteklinis.

Visų pirma šeimoje ir bendruomenėje turi būti rūpinamasi vaikų mityba. Projektu numatomi reguliavimai ir draudimai palies visus Lietuvos gyventojus (ne tik vaikus) bei trukdys šeimoms pačioms formuoti savo atžalų mitybos įpročius.

Pardavėjams patiems turi būti suteikta galimybė bendruomenės ar klientų pageidavimu ar asmeniniu sprendimu riboti tam tikrų prekių pardavimus vaikams, tačiau tai neturėtų būti reglamentuojama įstatymu valstybės lygmeniu. Parduotuvių savininkams turi būti palikta laisvė spręsti, kuo prekiauti.

Maisto produktų reklamos draudimai mažintų vartotojo pasirinkimo galimybes ir ribotų verslo veiklą (40 ir 49 punktai)

Gairių 40 punktu siūloma „drausti vaikų sveikatai žalingus maisto produktus ir jų reklamą“. Pagal 40 punkto formuluotę išeitų, kad vaikų sveikatai žalingų maisto produktų reklama būtų draudžiama ne tik vaikams, bet apskritai.  Gairių 49 punktu siūloma, įtraukiant žiniasklaidą, „netransliuoti prekybos centrų reklamos apie atpigintus, nukainuotus maisto produktus, kurių kokybė, sudėtis – vartotojams, ypač vaikams, nėra priimtina“.

Reklamos draudimas apribotų vartotojo galimybes rinktis maisto produktą, nes būtų apribotos jo galimybės gauti informaciją apie jo kainą, kokybę, sudėtį ir kitas savybes.

Projektu apribojant ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę reklamuoti nuolaidas (t. y. savo, kaip ūkio subjekto, siūlomus privalumus), kurias gali pasiūlyti vartotojams, palyginus su kitais ūkio subjektais, tai gali neigiamai paveikti konkurenciją.

Neretai kaina yra lemiamas veiksnys konkurenciniame pranašume prieš kitus ta pačia veikla užsiimančius pardavėjus. Reklama apie kainų sumažinimą taip pat yra svarbi konkurencijos priemonė. Joje ne tik reklamuojamas pardavėjas, bet svarbiausia – žmogus iš reklamos sužino, kad būtent pas tą pardavėją jis galės įsigyti reikalingą prekę pigiau.

Pardavėjai, reklamuodami savo prekes yra skatinami varžytis su konkurentais dėl vartotojų. Visų pirma, reklamuodami kainų sumažinimą. Dėl to labiausiai laimi vartotojai, gaudami informaciją apie prekę ir įvertinę įvairių subjektų siūlomas analogiškas prekes, gali pasirinkti, kurio pardavėjo siūloma prekė jam yra tinkamiausia.

Svarbu tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekviena reklama yra informacija; tai savita informacijos rūšis. Reklama yra svarbi konkurencijos priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

Konkurencijos taryba yra pažymėjusi[4], kad apribojimai reklamai beveik visada sumažina ūkio subjektų ekonominę naudą, o vartotojai gali patirti žalą, kadangi nebus pakankamai informuoti. Savaime suprantama, kad tai galioja visoms prekėms ir paslaugoms, nepriklausomai, ar tai būtų vaistai, maisto papildai ar maisto produktai. Projekto rengėjai, vertindami Projekto poveikį ūkio subjektų konkurencijai, visų pirma, turėtų atsižvelgti į šios institucijos nuomonę.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 49 punkte Gairių rengėjai nepaaiškina, kada maisto produktų kokybė ir kokia maisto produktų sudėtis yra laikoma nepriimtina vartotojams, ypač vaikams – todėl neaišku, kokių maisto produktų reklamą siekiama uždrausti. Šiuo metu prekybos centrai negali prekiauti nepriimtinos kokybės maisto produktais. Faktas, kad produktas yra nukainotas, nereiškia, kad jis nėra priimtinos kokybės. Todėl Gairių 49 p. nurodomas apribojimas yra nepagrįstas ir perteklinis.

Įpareigojimas keisti maisto sudėtį sukeltų neigiamų pasekmių vartotojams ir verslui (39.3 punktas)

Gairių 39.3 punktu siekiama įpareigoti „keisti maisto produktų sudėtį, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius, drausti naudoti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagaminti transriebalai“.

LR SAM atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai domisi sveika mityba, žino, kokie produktai yra žalingi sveikatai ir kokių produktų vartojimo rekomenduojama vengti[5]. Prekybos centruose, turgavietėse, ūkininkų parduotuvėlėse Lietuvoje pateikiamas platus produktų asortimentas. Todėl vartotojai turi žinių ir galimybę rinktis produktus, kurie jų nuomone yra jiems naudingesni. Prievartinis tam tikrų produktų reguliavimas, draudžiant ar ribojant šiuos produktus, pažeidžia vartotojų teisę patiems pasirinkti tai, kas jų nuomone jiems yra geriausia, ar net gali padidinti kai kurių produktų kainas.

Numatomi reikalavimai didins Lietuvos gamintojų sąnaudas, keičiant produktų receptus, o tuo pačiu ir brangins gaminius. Tai ribos gyventojų pasirinkimą. Siūlomi pakeitimai skaudžiausiai atsilieps nepasiturintiems gyventojams, kurie ir taip didžiąją savo lėšų dalį išleidžia maisto produktams.

Įpareigojimas atsisakyti transriebalų ir mažinti cukraus, druskos ir riebalų, apsunkintų sąlygas Lietuvos verslui, kuris naudoja šį ingredientą maisto gamyboje, tačiau tai neapsaugotų gyventojų nuo jo suvartojimo, nes maisto produktai, turintys transriebalų, į Lietuvos gyventojų racioną gali patekti iš kaimyninių šalių. 2017 m. gruodžio mėn. „Regionplan Policy Research“ bei „EY“ apklausos duomenimis, 49 proc. lietuvių yra apsipirkę užsienyje (iš jų 71 proc. Lenkijoje ir 51 proc. Latvijoje)[6]. 2017 m. „Spinter” duomenimis užsienyje yra apsipirkę 46,9 proc. apklaustųjų (iš jų – 87,5 proc. Lenkijoje)[7].

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad prievartinės politikos priemonės (ar draudžiant, ar apmokestinant) esmingai nepakečia vartojimo įpročių. Pavyzdžiui, Danijoje įvedus riebalų apmokestinimą, net 80 proc. gyventojų nepakeitė mitybos įpročių[8], nors apmokestintų produktų kainos išaugo. Įpareigojimas keisti maisto produktų sudėtį sukeltų panašias neigiamas pasekmes, tačiau didžioji visuomenės dalis savo vartojimo įpročių nepakeistų.

Įpareigojimas darbdaviams rūpintis darbuotojų sveikata neatitinka proporcingumo principo (76 punktas)

Gairių 76 punktu siūloma „įpareigoti darbdavius atsakingiau rūpintis darbuotojų sveikata, ne tik per profilaktinius patikrinimus, bet ir numatyti konkrečias priemones, finansavimo šaltinius, atsakingus už įmonėje, įstaigoje dirbančiųjų sveikatą“. Šis reikalavimas yra neproporcingas, nes:

  1. jau dabar dalis darbdavių rūpinasi darbuotojų sveikata, siūlydami papildomas sveikatai naudingas priemones;
  2. privalomi įpareigojimai visiems darbdaviams sukeltų perteklinę administracinę ir finansinę naštą, kuri mažintų galimybes įdarbinti naujus darbuotojus, didinti atlyginimus, plėsti verslą, smulkiems gamintojams gali grėsti veiklos nutraukimas;
  3. formuotų klaidinančią nuostatą, jog visų pirma darbdaviai, o ne pats žmogus, yra atsakingi už jo sveikatą.

PVM lengvata ekologiškiems, sveikesniems ir vietiniams maisto produktams iškraipo konkurenciją ir gali diskriminuoti mažesnes pajamas gaunančius vartotojus (94 punktas)

Gairių 94 punktu siūloma „sumažinti PVM  tarifą ekologiškiems, sveikesniems produktams, ypač vietinių gamintojų pagamintiems maisto produktams“. PVM lengvata iškraipytų konkurenciją tarp skirtingų maisto produktų gamintojų. Kadangi ekologiški produktai įprastai yra brangesni už neekologiškus, kyla abejonė, ar dėl PVM mažinimo jie atpigtų tiek, kad lengvatos teikiama nauda galėtų pasinaudoti žemesnių pajamų pirkėjai.

Atkreipiame dėmesį, kad pasiūlymas taikyti mažesnį PVM tarifą tik vietinių gamintojų pagamintiems maisto produktams yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir esminėmis Europos Sąjungos vidaus rinkos nuostatomis, nes taikant šią lengvatą būtų diskriminuojami kitų ES valstybių  narių gamintojai ir jų produktai. Be to, dėl selektyvaus mokestinės naštos mažinimo gali būti keliamas klausimas, ar PVM lengvata nebūtų laikoma valstybės pagalba Europos Sąjungos teisės kontekste.  Todėl svarstant Gaires tikslinga būtų gauti Europos Sąjungos teisės departamento išvadas.

Gairėse pateiktos nuostatos nėra susijusios su sveika gyvensena ir sveikatos tausojimu (82.3 ir 92 punktai)

Siūlymai taikyti papildomas mokestines lengvatas darbdaviams, jei darbdavys teikia transporto, kvalifikacijos kėlimo paslaugas bei teikia pagalbą apsirūpinant būstu, kaupiant lėšas darbuotojui  trečios pakopos pensijų fonduose (žr. Gairių 92 p.) ar pagerinti mokinių pavėžėjimą į/iš mokyklų, optimizuoti kelionės trukmę (žr. Gairių 82.3 p.) nėra tiesiogiai susiję su sveikatos tausojimu ir sveika gyvensena, todėl neturėtų būti įtraukti į Gaires.

Projektas neatitinka teisėkūros pagrindų įstatymo principų

Primename, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis inter alia nustato tikslingumo (teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), proporcingumo (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti), efektyvumo (turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų) ir aiškumo (teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) principus.

Galima konstatuoti, kad Projekto nuostatos, kuriomis būtų įtvirtintamos Gairės, šių teisėkūros principų neatitinka, todėl Projektą siūlome atmesti.

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/8f39df20b01011e8aa33fe8f0fea665f

[2]  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B4FA4C56B8D5/DLuLKPCpos

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/558922c146d111e88151f16ae94c33e2?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=74021afd-25bc-4445-96d0-e1aaa2c23090

[4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/267446e0a3a611e383c0832a9f635113

[5] 88 proc. žino, jog sotieji (kieti gyvūninės arba augalinės kilmės riebalai) didina infarkto ir insulto riziką;

60 proc. respondentų nurodė, kad sveikiau vartoti liesesnius pieno produktus;

49 proc. – kad transriebalai (riebalų rūgščių transizomerai), didina širdies ligų riziką;

https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-gyventojai-vis-labiau-domisi-sveika-mityba

[6] http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis_noslide/menutop/9/home/publish/MTAxNDs5Ozsw

[7] http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis_noslide/menutop/9/home/publish/OTE4Ozk7OzA=

[8] https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/06/Mitybinis-paternalizmas-Mokes–iai-ir-mityba-kit—–ali—patirtys.-2017.pdf