Trumpai pristatome aktualius, svarstomus įstatymų projektus (ir kt.) ir jų privalumus/trūkumus. „Stebime valdžią“ – LLRI iniciatyva, kuria siekiame įvertinti, ar šių įstatymų priėmimas būtų naudingas visuomenei, dirbantiesiems, verslui ar atvirkščiai – ribotų ir tik apsunkintų gyventojus?
2013 07 12
STEBIME VALDŽIĄ
Trumpai apie aktualius, svarstomus įstatymų projektus ir kt.
Užimtumo didinimo programa – yra ir abejotino efektyvumo priemonių
Visuomenės pastaboms pateiktoje „Užimtumo didinimo 2014-2020 metų programoje“ įvardinti 4 pagrindiniai tikslai: skatinti verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą, didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, maksimaliai panaudoti darbo išteklių potencialą ir užtikrinti Užimtumo politikos integralumą. Akcentuojamas ir mažesnis darbo apmokestinimas, ir verslui palanki reguliacinė aplinka, ir būtinybė šalinti biurokratines kliūtis verslui, ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigų ir darbdavių. Tačiau yra ir nemažai abejotino efektyvumo priemonių, kurios pareikalaus valstybės arba ES biudžeto lėšų ir įvairiais būdais (mokymai ar subsidijos verslo pradžiai) „skatins“ jaunus žmones.
Naftos ir dujų išteklių apmokestinimas – einama gera linkme
Iš esmės siūlomi pakeitimai teigiami. LLRI jau teikė pastabas šiam įstatymo projektui ir detaliai aprašė taikomas naftos ištkeklių apmokestinimo schemas, privalumus ir trūkumus (
http://bit.ly/14N4YlV ). Tuo pat metu LLRI siūlo daugiau lėšų už išgaunamus angliavandenilių išteklius palikti savivaldybėms, kuriose angliavandeniliai ir yra išgaunami. Būtų teisinga, jei didesnė dalis gavybos naudos tektų vietinėms bendruomenėms. Centrinės valdžios biudžeto netekimus būtų galima iš dalies kompensuoti atitinkamai keičiant lėšas, skiriamas savivaldybėms iš centrinės valdžios biudžeto.
Siekis nustatyti fiksuotas kainas iš atsinaujinančių šaltinių gaminamai elektros energijai ateityje gali kelti problemų
Siekiama nustatyti skirtingas, fiksuotas supirkimo kainas elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių šaltinių, priklausomai nuo to, kada buvo išduotas leidimas gaminti elektros energiją. Taip bandoma spręsti problemas, kurias sukėlė ankstesnė atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo schema.
Esminės problema – iš kai kurių gamintojų nustatytą laiko tarpą (12 metų) elektros energija bus nuperkama ne pagal rinkos kainą, bet pagal nustatytą, aukštesnę kainą. Tiesa, jei nustatyta fiksuota kaina nebus keičiama, o elektros energijos kaina rinkoje augs (dėl energijos brangimo ir / ar dėl infliacijos), nustatyta fiksuota kaina ateityje gali priartėti prie rinkos kainos ar net tapti žemesnė nei rinkos kaina. Tokiu atveju, politikams reikės atsispirti reikalavimams didinti nustatytą fiksuotą kainą konkretiems gamintojams. Projektas pateiktas derinti visuomenei.
EK siekia įpareigoti žmones didinti energijos vartojimo efektyvumą
Europos Komisija siekia paskatinti efektyvių, aplinkai neutralių pastatų statybą. Jau pats tikslas diskutuotinas, tačiau pagrindinis neigiamas siūlomo reguliavimo aspektas – vėl ieškoma prievartinių priemonių, kaip įpareigoti žmones ir verslus didinti energijos naudojimo efektyvumą. Turint galvoje augančias kuro ir šildymo kainas, jau ir taip yra pakankamai paskatų statyti nedaug energijos suvartojančius, ekonomiškai pasiteisinančius pastatus. LLRI teiks atsakymus į EK konsultaciją.
Reikalavimas kuro atsargoms galios tik šaltuoju metų laiku; verslo sąlygos šiek tiek lengvinamos, tačiau neatsakytų klausimų lieka
Truputį palengvinamos verslo sąlygos: reikalavimas turėti valstybės nustatytas kuro atsargas taikomas tik šaltuoju metu laikotarpiu. Kiek kuro atsargų reikėtų turėti šiltuoju metų laikotarpiu, paliekama apsispręsti pačioms įmonėms. Tačiau šiame teisės akte nesprendžiami 3 opūs klausimai. Pirma, kalbant apie šilumos ar elektros gamintojus – kur yra objektyvi riba (ir ar apskritai tokia yra įmanoma), nuo kurios reikia pradėti reikalauti, kad įmonė turėtų kaupti atsargas (dabar tai 5MW). Antra, ar teisinga, kad energijos gamintojai, energiją gaminantys iš tokių kuro rūšių, ar tokiomis technologijomis, kuomet kuro atsargų kaupti neapsimoka, nuo tokios pareigos yra atleidžiami. Trečia, ar nebūtų teisinga, kad už valstybės nustatytą prievolę (t.y. kaupti atsargas), įmonėms nėra atlyginama
