83 proc. vaistų, kuriuos patvirtina Europos vaistų agentūra (EVA), Lietuvoje yra neprieinami. Blogesnė situacija yra tik Makedonijoje, nurodoma Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) 2020 m. atliktame tyrime.
Kai vaistas yra registruojamas Europos mastu, gali būti teikiamos paraiškos dėl jo įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Kai kuriose valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kad vaistas taptų prieinamas pacientams, reikalaujama atlikti jo klinikinių tyrimų vertinimą ir nustatyti vaisto terapinę vertę.
Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
Jei Vokietijoje šis vertinimas trunka vidutiniškai 120 dienų, Lietuvoje konkretaus vaisto pacientai gali laukti net iki 2 metų. Onkologinėmis ligomis sergantys vaistų laukia dar ilgiau – 907 dienas (Vokietijoje – 121 dieną). Skaičiuojama, kad iš 51-os paraiškos įtraukti vaistus į kompensuojamųjų sąrašą, pateiktos dar 2019 m., 2020 m. sausį buvo nebaigta svarstyti didžioji dalis – 40. O šiuo metu Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) yra analizuojami dokumentai, pateikti dar 2020 m. vasarą. Trukti ši procedūra, pagal galiojančią tvarką, turėtų iki 180 dienų.
Klinikinių tyrimų vertinimas ir vaisto terapinės vertės nustatymas Lietuvoje vykdomas ir tuo atveju, jei kitos ES valstybės narės tai jau būna padariusios. Kitaip tariant, jei vaistas yra patvirtinamas Vokietijoje ar kaimyninėje Lenkijoje, tai nereiškia, kad ir Lietuvoje šis vaistas atsiras ar bus įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą. Pacientams negaunant tinkamo ar naujo gydymo blogėja jų sveikatos būklė, didėja ankstyvos mirties rizika. Riboti ištekliai Lietuvoje yra leidžiami ES valstybėse jau atliktų vertinimų dubliavimui. O sergančiam ligoniui laikas yra ypač aktualus.
Tiek už vaistų vertinimą atsakinga VVKT, tiek kitos valstybės institucijos pabrėžia, kad procesai stringa dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. Pati vaistų patekimo į kompensavimo sąrašus procedūra yra brangi ir imli darbui. Pavyzdžiui, nėra galimybės dokumentų pateikti nuotoliniu būdu, tenka versti dokumentus į lietuvių kalbą ir panašiai. Tai apsunkina galimybes smulkesniems vaistų gamintojams savo produktus pateikti Lietuvos rinkai ir pacientų galimybės gauti naują gydymą dar labiau mažėja.
ES jau yra šalių, kurios taiko supaprastintą vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarką. Viena jų – Bulgarija, kurioje inovatyvūs vaistai į kompensuojamųjų sąrašus įtraukiami, jeigu jų terapinė vertė yra analogiška bent penkiose iš atrinktų šešiolikos bendrijos valstybių. Kai vaistas yra skirtas retų ligų gydymui, jis į kompensuojamųjų sąrašą įtraukiamas, jeigu jo terapinė vertė jau yra nustatyta ir sutampa su gautąja bent penkiose iš visų 27 ES valstybių.
Gali būti, kad naujų vaistų į kompensuojamųjų sąrašus nėra skubama įtraukti, nes siekiama atidėti valstybės išlaidas, reikalingas padengti šių vaistų kainą. Tačiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių problemas reikia spręsti ne pacientų sveikatos, o perteklinės biurokratijos sąskaita.
Ribotų išteklių trūkumas, kuris, beje, nebūtinai susidaro dėl didžiulio vaistų paraiškų skaičiaus, įpareigoja ne laukti, o ieškoti būdų atsisakyti juos suvalgančių beprasmių procedūrų. Tai, kad vaisto paraiškos vertinimo procedūros yra imlios laikui, lemia ir didesnį valstybės institucijų darbuotojų, taigi, ir biudžeto jiems išlaikyti poreikį. Taip ribotų išteklių trūkumo problema yra užprogramuota tik didėti.
Sutrumpinę biurokratines grandines ir atsisakę perteklinių reikalavimų, užtikrintume tvarų sprendimą, kuriuo būtų galima ne tik sutaupyti brangių išteklių, bet ir iš tiesų padėti pacientams. Reikalavimai, kuriuos vaistas turi šiandien atitikti, kad taptų prieinamas vartotojui, tik imituoja rūpestį jo sveikata, o realiai yra kuriami barjerai gauti naujus, kitose šalyse jau pasiekiamus vaistus.
Siekiant užtikrinti, kad reikalingi vaistai pacientus pasiektų laiku, būtina siaurinti valdžios institucijų atliekamas funkcijas, atsisakant bet kokio rinkos imitavimo ir bet kokių, bent ES jau atliktų vertinimų, kartojimo. Stingant lėšų ir kompetencijų, net ir atliekamas vaisto vertinimas yra tik darbo imitavimas, siekiant uždėti varnelę veiklos ataskaitoje. Tai, kaip vaistas veikia, nepriklauso nuo šalies, kurioje yra vartojamas. Jei jis yra efektyvus Vokietijoje, lygiai toks pats bus ir Lietuvoje.
