Skaitmeninis mokestis gali tapti daugelio ES veikiančių įmonių realybe

Skaitmeninių technologijų įmonė.

Skaitmeninių technologijų įmonė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė poziciją dėl Europos Komisijos (EK) iniciatyvos „Sąžininga ir konkurencinga skaitmeninė ekonomika. Skaitmeninis mokestis“.

Iniciatyva EK pripažįsta, kad skaitmenizacija yra neatsiejama globalios ekonomikos dalis, tačiau pabrėžia, kad skaitmeninių technologijų įmonės nepakankamai arba visai neprisideda prie viešųjų finansų tvarumo, dėl to yra svarbu svarstyti naujas mokestines iniciatyvas ir kitus reguliavimus. EK teigimu, skaitmeninis mokestis turėtų suvienodinti veiklos ir konkurencijos sąlygas žaidėjams skaitmeninės ekonomikos sektoriaus viduje ir santykyje su kitomis ūkio šakomis. Tai esą ypač svarbu šiuo metu, kai ES ir jos valstybių narių ekonomiką dėl koronaviruso pandemijos slegia didelė fiskalinė ir skolų naštą.  

LLRI teigimu, EK iniciatyva visų pirma stokoja tikslaus objekto, kuriam nauja mokestinė priemonė būtų taikoma, apibrėžimo. Tai neleidžia numatyti baigtinio įmonių, kurias paveiks EK siūlomas skaitmeninis mokestis, sąrašo ir iniciatyvos poveikio. Šiandien skaitmenizacija yra neatsiejama daugelio įmonių ir verslo procesų dalis, tad tiksliai neapibrėžus objekto, nauji mokesčiai galimai užgultų ir kitų ekonomikos sektorių veikėjus, būtų sukurti papildomi kaštai verslui ir valstybei. Nemenka našta užgultų nedideles įmones – turėdamos mažiau finansinių, administracinių ir žmogiškųjų išteklių, jos sunkiau prisitaikytų prie naujų mokestinių ir reguliacinių taisyklių.

Tarp EK siūlomų skaitmeninio mokesčio alternatyvų – papildomas pelno mokestis visoms, skaitmeninių technologijų įmonėms, pajamų, gautų iš skaitmeninės veiklos ES, mokestis ir verslo ES vykdomų skaitmeninių operacijų mokestis. Bet kuris iš jų, LLRI teigimu, turėtų neigiamų pasekmių tiek skaitmeninių technologijų sektoriui, tiek visos ekonomikos plėtrai ir konkurencingumui. Kita vertus, dėl itin sparčios skaitmenizacijos plėtros darosi labai sudėtinga išskirti skaitmeninės ekonomikos įmones iš kitų tradicinės ekonomikos krypčių, todėl neabejojama, kad skaitmeninis mokestis gali tapti daugelio ES veikiančių įmonių realybe. 

Svarbu paminėti tai, kad skaitmeninio mokesčio pasiūlymas prieštarauja kitoms EK iniciatyvoms, kuriomis siekiama supaprastinti mokesčių sistemą ir sumažinti nereikalingą naštą verslui. Skaitmeninis mokestis taip pat apsunkintų strategijos „Europa 2020“ nustatytų politikos tikslų, susijusių su ES konkurencingumo didinimu ir našumo augimu, įgyvendinimą, taigi ir ES ūkio atsigavimą po viruso COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės.

Siekiant suteikti pagreitį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos plėtrai, padidinti tiesiogines užsienio investicijas ir kitaip paskatinti verslus kurtis ir plėtoti veiklą, kiekvienoje ES valstybėje narėje yra taikomos skirtingos mokesčių lengvatos. Mokestines paskatas ES valstybės taiko ir skaitmeninių technologijų sektoriui. Tai apsunkina mokestinę sistemą, nes įvertinti, kiek mokesčių verslas iš tiesų sumoka, pasidaro sudėtinga. Vis dėlto duomenys rodo, kad efektyvusis skaitmeninių technologijų įmonėms taikomas tarifas ES valstybėse narėse svyruoja nuo 27 proc. iki 32 proc., tad jų mokestinė našta nėra mažesnė, o kai kur ir didesnė už tradiciniuose ekonomikos sektoriuose veikiančių įmonių.

EK siūlymas įgyvendinti skaitmeninį mokestį apsunkins skaitmeninės ekonomikos veikimo sąlygas. Skaitmeninis mokestis veiklos galimybes apribotų tiek jau veikiančioms įmonėms, tiek rinkos naujokams, versdamas lėtinti plėtrą arba keisti veiklos kryptį. Tai ypač svarbu turint galvoje skaitmeninių technologijų įmonių veiklos dinamiką – kasdieną kuriamos naujos skaitmeninių technologijų įmonės ir rinkai nuolat pristatomi nauji produktai bei paslaugos. Dėl skaitmeninio mokesčio veikla skaitmeninių technologijų sektoriuje gali tapti mažiau patraukli. Tradicinėms pramonės šakoms žengiant automatizacijos keliu, jų galimybės kurti darbo vietas mažėja, tačiau skaitmeninė ekonomika siūlo sprendimą milijonams darbą galinčių prarasti europiečių. EK dėmesys turėtų būti skirtas ne kurti verslui kliūtis, o gerinti sąlygas verslo plėtrai, investicijoms, prieigai prie kapitalo bei darbuotojų perkvalifikavimui.

Visą LLRI poziciją anglų kalba rasite šioje nuorodoje.