ATSISIŲSKITE TYRIMĄ │http://files.lrinka.lt/Seseline_ekonomika/LSE3.pdf
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI │LLRI: šešėlyje – vis dar ketvirtadalis Lietuvos ekonomikos
2014 m. gegužės 14 d., Vilnius — 2014-aisiais šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarys ketvirtadalį (25 proc.) ekonomikos, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas. Šešėlis jau šeštus metus iš eilės bus smarkiai didesnis nei prieš krizę, kai siekė 18 proc. BVP.
„Net ketvirtadalis šalies ekonomikos šiemet vis dar suksis šešėlinėje ekonomikoje. Nors šešėlis šiek tiek sumažėjo, tai didžiąja dalimi lėmė pagerėjusi ekonominė šalies situacija, o ne sumažėję mokesčiai ar palankesnė reguliavimo aplinka. Valdžia kovoja su šešėliu, bet kol žmonių pajamos mažos, o mokesčiai aukšti ir galimybės veikti legaliai suvaržytos – tol turėsime šešėlį“, – teigia LLRI vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.
Valstybės finansų kontrolės ir teisėsaugos institucijos 2013–2014 metams numatė 64 kovos su šešėline ekonomika priemones. Dauguma jų skirtos griežtesnei kontrolei ir baudų didinimui.
LLRI skaičiavimais, 2014 metais šešėlis stipriojo alkoholio rinkoje sudarys 27 proc. Cigarečių rinkoje fiksuotas 28 proc. šešėlis (2013 metų pabaigos duomenys).
„Šešėlis nėra nei vien muitinės, mokesčių inspekcijos ar kitų kontrolės institucijų reikalas. Kovoje su šešėliu teisingas klausimas yra ne „kaip geriau surasti ir nubausti“, o „kaip padaryti, kad veikti legaliai būtų lengviau?“. Kiekvienas ribojimas gali padidinti šešėlinę ekonomiką. Iš esmės valdžia turi priimti tokius įstatymus, mokesčius ir reguliavimus, kad žmogui veikti legaliai būtų ir paprasčiau, ir naudingiau“, – teigia V. Žukauskas.
Tyrimo duomenimis, dabar pusę benzino kainos sudaro mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizas), dyzeline ši dalis siekia apie 40 proc. Benzino apmokestinimas akcizu Lietuvoje viršija Europos Sąjungos nustatytą minimumą. Skaičiuojama, kad sumažinus mokesčius iki šio minimumo, benzino kaina galėtų sumažėti apie 30 ct.
26 proc. Lietuvos gyventojų teigė 2013 metais įsigiję nelegalaus kuro.
„Didelis kuro apmokestinimas yra akivaizdi šešėlio atsiradimo priežastis. Tačiau siūloma ne mažinti apmokestinimą, o įvesti naujų apribojimų. Pavyzdžiui, Vyriausybė siūlo įvesti taisyklę, kad jei iš transporto priemonės remonto metu yra išpilamas kuras, kuris buvo įsipiltas ne ES šalyje (ir jam nebuvo pritaikytas PVM), apie tai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną reikia pranešti muitinei“, – teigia V. Žukauskas.
Taip pat remiantis tyrimo duomenimis, 2013 metais bent 20 proc. Lietuvos gyventojų dirbo samdomą darbą neoficialiai arba dirbdami samdomą darbą dalį atlyginimo gavo „vokelyje“.
„Darbo rinkos šešėlis sumažėtų, jei sumažintume darbo jėgos apmokestinimą. Sudėjus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, nuo atlyginimo mokesčiams tenka net apie 40 proc. Taip pat reikia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir modernizuoti sovietmečiu dvelkiantį darbo kodeksą“, – teigia V. Žukauskas.
Šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 metų ir 2010 metais sudarė net 28 proc. šalies BVP, 2013 metais – 26 proc. BVP.
TRUMPAI:
Šešėlis stipriojo alkoholio sektoriuje – 27 proc.
Stipriųjų nelegalių alkoholinių gėrimų rinka yra santykinai didelė ir yra panaši į nelegalią cigarečių rinką Lietuvoje. Nuo 2012 m. iki 2014 m. nelegalių stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka sumažėjo nuo 36 iki 27 proc.
28 proc. cigarečių rinkos – šešėlyje
2013 m. pabaigos duomenimis, nelegali cigarečių rinka Lietuvoje sudarė apie 28 proc. Tai parodė taip vadinamas tuščių pakelių tyrimas. Absoliučiai didžiausia dalis nelegalios rinkos buvo kontrabandinės prekės (padirbtos prekės sudarė vos 0,2 proc. visos cigarečių rinkos).
81 proc. surastų nelietuviškų cigarečių pakelių buvo baltarusiški, 8 proc. – rusiški.
Didžiausia nelegalių cigarečių pakelių dalis rasta Alytuje (40 proc.), Tauragėje (38 proc.), Ukmergėje (38 proc.) ir Panevėžyje (36 proc.).
Šešėlyje vis dar dirba penktadalis Lietuvos
2013 m. bent 20 proc. Lietuvos gyventojų dirbo samdomą darbą neoficialiai arba dirbdami samdomą darbą dalį atlyginimo gavo „vokelyje“ (2014 m. sausio mėn. apklausos duomenys). Į darbo rinkos šešėlį 2012 m. buvo įsitraukę kiek daugiau – t. y. 22 proc. šalies gyventojų (analogiška 2013 m. apklausa).
Nelegalaus kuro pilame šiek tiek mažiau
2013 m. pabaigoje 29 proc. gyventojų teigė, jog jie arba jų šeimos nariai buvo įsigiję nelegalaus kuro per 2012 m. 2014 m. sausio mėn. atliktoje apklausoje ši gyventojų dalis kiek sumažėjo: 26 proc. apklaustųjų teigė, jog per 2013 m. jie buvo įsigiję šių nelegalių prekių.
Didžiausia dalis gyventojų, teigusių, kad jie arba jų šeimos nariai yra įsigiję kontrabandinių ar neoficialiai pardavinėjamų degalų ir kuro, buvo apskrityse, kurios yra šalia Rusijos ir Baltarusijos sienų, t. y. Alytaus ir Tauragės apskritys. Trečioje vietoje yra Telšių apskritis, ketvirtoje – Marijampolės.
„Lietuvos šešėlinė ekonomika“ yra periodinis LLRI leidinys, skirtas nagrinėti šešėlinės ekonomikos problematiką. Pirmasis Lietuvos šešėlinės ekonomikos leidinio numeris buvo skirtas akcizais apmokestinamų prekių šešėliui Lietuvoje. Antrojo numerio tema – šešėlinė ekonomika darbo rinkoje. Trečiojo numerio tema – kovos su šešėliu būdų efektyvumas. Pasitelkiami šie šešėlio darbo rinkoje vertinimo būdai – apklausos, statistinė duomenų analizė, ekonometrinis modeliavimas.
