Dabartinė pensijų sistema nėra palanki siekti ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo, finansinio tvarumo ir socialinės būsimų pensininkų gerovės. Didžiąja dalimi ji remiasi tradiciniu perskirstymo mechanizmu, iškraipančiu žmonių motyvaciją, nes yra neapibrėžta, nėra tiesioginio ryšio tarp įmokų ir būsimos pensijos. Dabartinis pensijų sistemos modelis susidurs su didelėmis finansinėmis problemomis, kai iki 2050 m. darbingo amžiaus žmonių skaičius, tenkantis vienam pensininkui, sumažės dvigubai. Jau nuo 2020 m. „Sodros” biudžetas taps deficitiniu. O 2050 m. visų pensininkų (senatvės, neįgalumo ir našlių) skaičius jau viršys dirbančiųjų skaičių. Dabartinis „Sodros” perteklius, kuris turėtų padėti susitaupyti „sunkiems laikams ateityje“, yra sunaudojamas didinti pensijas daugiau nei buvo planuota ir nepadės išspręsti finansinių problemų po 2020 m.
LLRI nuomone, būtina kiek galima greičiau į privačius pensijų fondus pervedamo socialinio mokesčio dalį padidinti nuo dabartinių 5,5 iki 10 proc. ir dar didinti ją ateityje, jei leis ekonominės sąlygos. Nors šiuo metu tai valstybei papildomai kainuotų nuo 600 mln. iki 1 mlrd. litų kasmet, didinant tarifą ne iškart, bet palaipsniui per 3 metus, ši finansinė našta valstybei būtų pakeliama. Tam turėtų būti panaudota dalis už „Mažeikių naftos“ privatizavimą gautų lėšų ir ateities privatizavimo sandėrių pinigai.
Kad tolesnis Lietuvos pensijų sistemos privatizavimas yra būtinas rodo ir tai, jog visi artimiausi Lietuvos kaimynai pasirinko didesnį privataus kaupimo tarifą nei Lietuva. Estijoje jis 6 proc., Lenkijoje – 7,3 proc., Slovakijoje – 9 proc., o Latvijoje bus 10 proc. Būtent Lenkija, Latvija ir Estija, anot Europos Komisijos, atsidūrė tarp tų 5 ES valstybių, kuriose dėl įvykdytų reformų finansinė našta ateityje mažės, tuo tarpu Lietuvoje ir kitur ji augs.
