Lietuvos banko siūlymas keisti Draudimo įstatymą ir neleisti draudimo agentams gauti komisinio atlygio už sudarytas sutartis menkintų pastangas didinti gyventojų finansinį raštingumą. Vartotojai atokesniuose regionuose neturėtų prieigos prie tinkamos paslaugos ir negalėtų pasirūpinti oresne savo ateitimi, Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ teigė Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.
Jo teigimu, galimi ribojimai sumažintų konkurenciją, o dėl to vartotojai gautų mažiau palankius investicinio gyvybės draudimo pasiūlymus. „Draudimo agentai yra pirmieji pagalbininkai ne tiktai sudarant draudimo ar gyvybės draudimo sutartis. Jie turi platesnį vaidmenį tų žmonių gyvenime, kurie patys profesionaliai tikrai niekada į rinką neis ir neinvestuos. Tam reikalingos žinios, ties kurių ugdymu valstybė nedirba“, – sakė G. Rimša.
Su tokia pozicija sutiko finansų konsultantė ir bendrovės „Inspira Life” įkūrėja Šarūnė Petrošiūtė. Jos nuomone, tarpininko veikla yra absoliučiai unikali. „Vadinčiau jį mini herojumi. Nes pirmoje jo veiklos vietoje yra žmogaus švietimas: kodėl reikia kaupti ir savarankiškai rūpintis senatve? Kam yra reikalingas gyvybės bei ligų draudimas ir kitos panašios paslaugos?“, – sakė Š. Petrošiūtė.
– Mano kaip tarpininko užduotis yra apžvelgti visą žmogaus finansinę situaciją, suprasti, kaip jis suvokia rinką, kaip valdo savo pinigus ir pagal tai parinkti naudingiausius jam finansinius produktus.“
Ji pabrėžė, kad šalies švietimo sistemoje egzistuoja didelė spraga. „Gyventojai neturi pakankamai žinių, kad galėtų savarankiškai nueiti į draudimo kompaniją ir sudaryti sutartį. Mes stokojame finansinio raštingumo ir tai mažina mūsų galimybes pasirūpinti finansine ateitimi“, – kalbėjo finansų konsultantė.
Finansinio raštingumo svarbą akcentavo ir laidą vedusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. Jos nuomone, siekiant apsidrausti nuo gyvenimo neapibrėžtumų ir sukaupti lėšų oriai senatvei, reikia suteikti žmonėms realių galimybių ilgalaikiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui.
„Mes visi per daug skubame, esame įsitraukę kiekvienas į savo rutiną. Be to, ir ekonomikos tyrimai rodo, kad žmogus vertina šiandieninį vartojimą labiau negu ateities. Todėl jam reikia suinteresuoto žmogaus, kuris įeitų į žmogaus rutiną, nuimtų rožinius akinius, ir sugrąžintų į realybę, jog tiktai jis pats yra už save ir savo finansinę ateitį atsakingas“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Valstybės institucijų žodžiai ir politikų pažadai keisti apmokestinimo tvarką ir brokerių veikimo modelį, Leontjevos teigimu, drebina gyvybės draudimo ir privataus pensijų kaupimo rinkas. O tai mažina žmonių galimybes turėti aprūpintą senatvę.
Visą laidą stebėkite čia.
