Rubrikoje „Stebime valdžią“ aptariami sprendimai nepagrįstai apriboti butų savininkų nuosavybės teises ir įgyvendinti Aplinkos ministerijos inicijuotą žemės politikos reformą.
Keičiama ydinga praktika
Seime šią savaitę pateikti konkretūs projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Aplinkos ministerijos inicijuotą žemės politikos reformą. Pasak Aplinkos ministro, šią reformą paskatino neefektyvus su žemės politika susijusių klausimų sprendimas, kuris dabar yra kuruojamas dviejų ministerijų – Žemės ūkio ir Aplinkos.
Vienas reformos tikslų – tai besidubliuojančių institucijų funkcijų konsolidavimas, politikos formavimą perduodant vienai institucijai vietoje dviejų.
Šiuos pokyčius paskatino ydinga praktika, kai kelios institucijos kuruoja tuos pačius žemėvaldos ir žemėtvarkos klausimus, tačiau juos vertina skirtingai. Dėl to valstybinės žemės sklypų naudojimo procedūros yra ilgos, perteklinės ir kuriančios administracinę naštą, kuri stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.
Vienas tokių pavyzdžių susijęs su pastato aukščiu. Pastato aukštis įprastai nustatomas projekte ir atliekant matavimus. To paties pastato aukščio nustatymą skirtinguose etapuose kuruoja dvi skirtingos ministerijos – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerija. Vertinant aukštį, ministerijos taiko skirtingą aukščio matavimo atskaitos tašką, todėl yra fiksuojami skirtingi to paties pastato aukščiai. Dėl to kyla konfliktai dėl pastato atitikties statinio projektui.
Vyriausybei uždavus valstybinio sektoriaus optimizavimo toną, Aplinkos ministerijos reforma, kuri padėtų atsisakyti besidubliuojančių procedūrų ir atsakomybių, yra sveikintinas žingsnis pirmyn link efektyvios ir stiprios valstybės. Pastaruoju metu tikslas taupyti valstybės ribotus ir brangius laiko išteklius yra ne tik gyventojų, bet ir pačių tarnautojų interesas.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, mažėtų administracinė našta, valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis, o tai skatintų efektyvesnį Lietuvos ekonomikos vystymasi, be to, didėtų žemės valdymo ir naudojimo efektyvumas. Galiausiai, patiems valstybės tarnautojams būtų išlaisvintos rankos siekti realios savo misijos ir dirbti prasmingus darbus.
Gali būti nepagrįstai apribotos butų savininkų nuosavybės teisės
Šią savaitę Seime svarstomas Civilinio Kodekso pakeitimo projektas, kuriuo, be kita ko, siūloma keisti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo reguliavimą. Iš viso projekto derinimas ir klaidų taisymas truko 454 dienas, pareikalavo 6 Seimo ir Vyriausybės atstovų išvadų, kol buvo parengtas trečias projekto variantas. Nepaisant to, kad projektas nėra galutinai suderintas su Seimo ir Vyriausybės ekspertais, jis keliauja tiesiai į Seimą.
Projekto rengėjai kelia problemą, kad neva butų ir kitų patalpų savininkai dažnai tampa beteisiais valdant savo pačių turtą. Teigiama, kad dėl dabartinio reguliavimo butų ir kitų patalpų savininkai dažniausiai negali įgyvendinti savo teisės rinktis bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo. Tačiau tiek Seimo teisės departamento atstovai, tiek projektą komentavę socialiniai partneriai akcentuoja, kad Projekto rengėjai nenurodė, kodėl yra būtina keisti dabartinį galiojantį reglamentavimą ir kokių tikslų yra siekiama teikiant pasiūlymą, kuriuo būtų atsisakyta balsų daugumos reikalavimo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimui, kai norima pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus jo paskyrimo terminui.
Seimo teisės departamento ekspertai pabrėžia, kad jau egzistuoja toks reguliavimas, kuris įgalina butų savininkus spręsti Projekto rengėjų keliamas problemas išvis nekeičiant reguliavimo. Seimo teisininkai išreiškė abejonę, kad keičiant teisinį reguliavimą, tačiau nesprendžiant pamatinės netinkamo taikymo problemos, nebus pasiekti projektui keliami tikslai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė įstatymų yra priimami neapgalvojus jo poveikio. Taip ir šiuo atveju projekto rengėjai nurodo, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau Seimo teisininkai ir socialiniai partneriai pabrėžia, kad priėmus projektą būtų nepagrįstai apribotos butų savininkų nuosavybės teisės, įžvelgia galimas korupcijos rizikas bei dėl sumažėjusios konkrecijos kilsiančias paslaugų kainas patiems gyventojams.
Tai – nekokybiškos teisėkūros pavyzdys, kai nėra vertinamas reguliavimo poveikis ir galimi neigiami padariniai. Taip pat dar prieš rengiant įstatymą reikia vertinti tikrąsias problemos priežastis, o ne lopyti vienus brokuotus įstatymus kitais. Taip ne tik būtų sutaupoma mokesčių mokėtojų pinigų, laiko, bet ir geriau apsaugomi butų savininkų interesai.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
