Nacionalinį ekonomikos egzaminą šalies gyventojai išlaikė šešetui. Pasitikrinkite, ar atsakytumėte į lengviausią ir sunkiausią klausimą? 

Karantinas didina žmonių norą mokytis – trečią kartą organizuotą Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė rekordinis skaičius lietuvių – 10 963. Aktyviausi buvo vilniečiai, taip pat ypač gausiai egzaminą laikė Kauno, Marijampolės gyventojai.

„Ankstesniais metais egzaminas daugiausia  pritraukdavo moksleivių. Šie metai – išskirtiniai savo žinias panorusių pasitikrinti suaugusiųjų gausa, jų egzamine dalyvavo dvigubai daugiau – apie 6000“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Vidutiniškai teisingai dalyviai atsakė į šiek tiek daugiau kaip pusę klausimų. Nė karto nesuklydo 12 dalyvavusiųjų. Tai šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais, pernai į visus klausimus teisingai atsakė 17 žmonių. Jei vertintume dešimtbalėje sistemoje, lietuvio ekonomikos žinios būtų lygios šešetui.

„Trečius metus bendras rezultatas beveik nesikeičia. Mokykloje ar universitete sakytų, kad egzaminas išlaikytas, žinios patenkinamos. Tai, kad jiems trūksta ekonomikos žinių, įvairiose apklausose sako ir patys lietuviai. Tiesa, didėjantis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad rezultatai gerės. Kad pasiektume proveržį, reikia atsigręžti į mokyklas ir universitetus. Būtent čia lietuviai sako įgyjantys ekonomikos pagrindus. Dažnai mokant ekonomikos susitelkiama į skaičius ir rodiklius, bet svarbu suprasti, kad už kiekvieno skaičiaus yra žmogus. Mes perkame, skolinamės, taupome ar išlaidaujame – tai ir sudaro ekonomiką “, – teigia M. Vyšniauskaitė.

Populiarėjantį Nacionalinį ekonomikos egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir visuomeninis transliuotojas LRT, rėmėjai – Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“, Danske Bank, ACM, JCdecaux. Klausimus kūrė partneriai: universitetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Projektą globoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Visą dieną internetu vykusio egzamino metu dalyviai iš viso turėjo atsakyti į 30 testo tipo klausimų ir į vieną atvirą.  Dalyvavusieji savo rezultatus gaus asmeniškai. Geriausiuosius komisija išrinks ir apdovanos piniginiais ir kitais prizais balandį.

Visų metų Nacionalinio ekonomikos egzamino užduotis ir dabar galima spręsti svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lrt.lt . Pabandykite ir Jūs, ar atsakytumėte į lengviausią ir sunkiausią šių metų egzamino klausimus.

Lengviausias klausimas. Kuris iš šių veiksnių tikėtina, kad sumažintų galutinę kavos puodelio kainą Lietuvos kavinėse? (teisingai atsakė 44 proc. dalyvavusiųjų)

  1. Prastas kavos pupelių derlius Brazilijoje
  2. Išaugusi minimali mėnesinė alga Lietuvoje
  3. Nauji moksliniai tyrimai, įrodantys, kad kavą gerti sveika
  4. ES panaikintų importo muitus kavos pupelėms

Paaiškinimas. Teisingas atsakymas – d. Importo muitai didina į šalį įvežamų prekių kainą, todėl jei importo muitai mažėja, dažniausiai mažėja ir importinių prekių kaina šalyje. Kiti atsakymų variantai didintų kavos puodelio kainą Lietuvos kavinėse. Pavyzdžiui, prastas pupelių derlius Brazilijoje – kainą pakeltų, nes sumažėtų pupelių pasiūla. Išaugusi minimali mėnesinė alga, jei ją gauna kavinės darbuotojai, taip pat galimai prisidėtų prie aukštesnės kavos kainos dėl išaugusių sąnaudų. Moksliniai tyrimai, įrodantys kavos naudą, tikėtina, paskatintų vartoti daugiau kavos, tad išaugus paklausai, išaugtų ir kavos kaina.

Sunkiausias klausimas. Vytautas nupirko naudotą mobilųjį telefoną iš Samantos už 120 eurų. Tai reiškia, kad (teisingai atsakė 8 proc. dalyvavusiųjų)

  1. Vytautas vertino telefoną 120 eurų
  2. Vytautas vertino telefoną daugiau, nei 120 eurų
  3. Samanta vertino telefoną daugiau, nei 120 eurų
  4. Vytautas ir Samanta vertino  telefoną vienodai

Paaiškinimas: Teisingas atsakymas – b. Mainai įvyksta todėl, kad žmonės daiktus vertina skirtingai. Abi sandorio pusės labiau vertina tai, ką gauna už tai, ką atiduoda. Antraip mainai paprasčiausiai neįvyktų. Jei Vytautui 120 eurų atrodytų vertingesni už telefoną, jis jo nepirktų. Jei Samantai telefonas būtų vertingesnis už 120 eurų, ji jo neparduotų. Vytautas sutinka mainyti pinigus į telefoną todėl, kad telefoną vertina labiau nei 120 eurų. Samanta sutinka mainyti telefoną į pinigus, nes gaunamus 120 eurų vertina labiau nei turimą telefoną.