Lietuvoje – pirmieji vasariški karščiai. Mobiliuosius telefonus dažniausiai pasiekia pranešimai, kokių orų tikėtis kitą savaitę. Tad mintys apie artėjančią žiemą tikrai sunkiai randa vietą lietuvių galvose. Tačiau įpusėjančioje Seimo sesijoje kaip tik dabar svarstomi įstatymai, kuriuos priėmus, jie įsigaliotų būtent žiemą, nuo 2019 m. sausio 1 d. Būtent jie lems, kaip gyvensime nuo kitų metų, tad praleisti pro akis jų tikrai nederėtų.
Tarp svarbiausių svarstomų pakeitimų – darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokų sujungimas. Šiuo metu Lietuvoje „Sodros“ įmokos skirstomos į darbdavio ir darbuotojo. Nors iš tiesų visos „Sodros“ įmokos mokamos iš darbuotojo uždirbtų pinigų, tos dalies, kuri pervedama į „Sodrą“ darbuotojas nė nepamato. O darbdavys apskaičiuoja ir perveda abi dalis – tiek darbuotojo, tiek darbdavio. Visą šių įmokų naudą – pensijas, ligos, vaiko priežiūros išmokas ir t. t. – įvykus draudiminiam įvykiui, gauna būtent darbuotojas. Dėl darbdavio įmokų, siekiančių 30 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, darbuotojui yra sunku įvertinti jo paties darbo vietos kainą, t. y. jo tikrąjį atlyginimą, taip pat ir jam tenkančią mokesčių naštą. Šis sujungimas – ilgai lauktas ir valdžios planuotas – turėtų padidinti mokesčių sistemos skaidrumą ir aiškumą.
Tačiau kartu su „Sodros“ įmokų sujungimu, svarstoma iš jos į valstybės biudžetą perkelti bazinės pensijos mokėjimą ir šiai bazinei pensijai finansuoti skirtą „Sodros“ įmokų dalį prijungti prie gyventojų pajamų (GPM) mokesčio. Norint, kad sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, mokesčių našta nedidėtų, GPM turėtų sumažėti nuo 15 iki maždaug 11 proc. (nes GPM bazė – atlyginimas „ant popieriaus“ – padidės). Tačiau daroma priešingai – GPM siūloma didinti iki 21 proc. Dar labiau GPM siūloma didinti uždirbantiems daugiau kaip 10 vidutinių šalies darbo užmokesčių (arba virš apytiksliai 7000 eurų „į rankas“) per mėnesį. Jiems norima įvesti 25 proc. dydžio GPM. Apskritai, GPM pakeitimai norint sujungti darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas nebūtini, tačiau valdžia nepraleidžia progos pasipinigauti ir kaip „katę iš maišo“ traukia progresinius mokesčius.
Socialinio draudimo srityje laukia ir daugiau pokyčių. Pagrindiniai palies esamus ir būsimus senatvės pensijų gavėjus. Dabar galiojantys įstatymai numato, kad pensijų įmokų pervedimai į antrąją pensijų kaupimo pakopą – pensijų kaupimo dalyvio pasirinktą fondą – vyksta pagal formulę 2+2+2. Formulė reiškia, kad 2 proc. perveda „Sodra” iš asmens sumokamų socialinio draudimo mokesčių, 2 proc. sumoka pats žmogus nuo savo atlyginimo ir 2 proc. nuo tuometinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje sumokama iš valstybės biudžeto. Pagal dabar galiojančią tvarką, numatyta nuo 2020 m. taikyti formulę 3,5+2+2, „Sodros” įmokų pervedimų dalį į privačius fondus padidinant iki 3,5 proc., taip iš dalies kompensuojant per krizę įvykusį įmokų sumažinimą.
Siūlomais mokesčių pakeitimais norima pensijų kaupimo sistemą pakeisti iš esmės – 2(3,5)+2+2 kaupimo formulę reformuoti į 0+4+2. Nebelieka „Sodros” pervedimo iš asmens sumokamų socialinio draudimo mokesčių. Tuo faktiškai bus panaikinta antroji pensijų pakopa, o net ir sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas bei taip padidinus mokestinę bazę, asmuo 0+4+2 sistemoje į pensijų fondus perves mažiau, nei būtų galėjęs 3,5+2+2 sistemoje, turėjusioje įsigalioti nuo 2020 m.
Dar daugiau – panaikinama galimybė anuitetų mokėjimo (periodinio pensijos išmokėjimo) paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Siūloma, kad vieninteliu anuitetų mokėtoju Lietuvoje būtų „Sodra“. Tokia reforma reikštų, kad valstybė ne tik nemažina savo dabartinių įsipareigojimų pensijų gavėjams, bet ir juos ruošiasi didinti atsisakydama galimybės pasidalinti šia atsakomybe su privačiais paslaugos tiekėjais. Taigi, žaidimui jau įpusėjus, keičiamos taisyklės – žmogus nebegalės pasirinkti, kas jam išmokės sukauptą pensiją.
Kyla rizika, kad dėl tokių valdžios užmanymų iš Lietuvos pasitrauks ne tik anuitetų mokėjimo paslaugą teikusios privačios bendrovės, bet ir dalis pensijų fondų. Pastariesiems nustačius maksimalius 0,5 proc. dydžio atskaitymus nuo sukauptų lėšų vidutinės metinės vertės ir panaikinus atskaitymus nuo mokamų įmokų, veikla gali tapti apskritai nepelninga. Tai priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis (daliai teikėjų pasitraukus iš rinkos) ir mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių. Dėl mažos konkurencijos labiausiai, deja, nukentėtų pensijai kaupiantys gyventojai.
Suklusti turėtų ir tie, kurie senatvei kaupia ne pensijų fonduose, o, pavyzdžiui, įsigiję antrą gyvenamąjį būstą. Siūloma plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą, apmokestinant antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą, neatsižvelgiant į vertę. Antrojo gyventojų būsto vertė iki 220 tūkst. eurų būtų apmokestinama 0,3 proc. tarifu nuo būsto vertės. Vertės dalis nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. eurų būtų apmokestinta 0,5 proc. tarifu, nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. – 1 proc. tarifu, o virš 500 tūkst. – 2 proc. tarifu.
Nors įvedus siūlomus pakeitimus prognozuojamas nedidelis – vos 11 mln. eurų siekiantis – biudžeto pajamų padidėjimas, siūlomas mokesčių didinimas palies daugiau kaip penktadalį (22 proc.) visų asmenų, turinčių kokio nors nekilnojamojo turto (apie 330 tūkst.). Įvedus tokį mokestį, 100 tūkst. gyventojų mokesčių našta padidės daugiau nei 30 eurų per metus. Nors didžiajai daliai mokesčių mokėtojų mokėtina suma būtų santykinai nedidelė, mokestis antrajam būstui prisidėtų prie tendencijos pereiti prie visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, kai būtų apmokestintas ir pirmasis būstas. Tad ateityje nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais galime tapti visi.
Įvertinus visumą pasiūlymų, galima daryti išvadą, kad valdžia rūpinasi tik šia diena, stengiasi surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą, tačiau visiškai ignoruoja problemas, su kuriomis susidurs ateities pensininkai. Ir – nei pati pasirūpina, nei leidžia patiems žmonėms pasirūpinti savimi.
Kaip ir kiekvieną pavasarį, kitąmet planuojama didinti ir akcizus. Šįkart vėl siūloma padidinti akcizo mokestį tabako produktams. Priėmus siūlomus pakeitimus, akcizas daugiau nei 13 proc. viršys minimalų ES galiojantį akcizą tabako produktams. 2019 m. minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam cigarečių pakeliui, pasieks 2,04 Eur (vietoj dabar galiojančio 1,92 Eur), o mokesčių (akcizo ir PVM) dalis padidės nuo 82 iki 86 proc. cigarečių pakelio kainos. Numatoma, kad iki 2021 m. minimalus akcizas bus didinamas, kol pasieks 2,31 Eur cigarečių pakeliui.
Akcizai didėsi ne tik cigaretėms, bet ir kaitinamojo tabako gaminiams, bei elektroninių cigarečių skysčiui. Jis šiuo metu akcizu nėra apmokestinamas. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pakeitimus, 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 euro. Pavyzdžiui, 30 ml buteliukas, dabar kainuojantis apie 10 eurų, kitąmet vien dėl mokesčių pabrangtų daugiau nei 7 eurais.
Tiesa, valdžios planams iš didėjančių akcizų surinkti daugiau pajamų gali pakenkti augantis „šešėlis“ tabako gaminių rinkoje. Štai didinat akcizą tabako produktams 2017 m. buvo tikimasi 23 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau padidėjimas siekė vos 9 mln. eurų. Kadangi jau dabar Lietuvos gyventojams tabako gaminių akcizas lyginant su pajamomis yra vienas didžiausių, vis didesnė dalis gali rinktis pigesnes prekes „šešėlyje“.
Belieka tikėtis, kad kondicionuojamose Seimo salėse posėdžiaujantys išrinktieji vis tik įsiklausys į visuomenės nuomonę ir neskubės su mokesčių didinimu. Juk šešėlyje malonu slėptis tik nuo vasariškų karščių, o ne nuo augančios mokesčių naštos.
www.llri.lt
