R. Šimašius: Kas mokesčių mažinimo naudą gaudo?

Nuo liepos pirmosios šešiais procentiniais punktais sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis turėtų džiuginti kiekvieną. Keliasdešimčia litų papilnėja darbuotojų kišenės. Padidėja Lietuvos verslo konkurencingumas, nes darbuotojams atsiranda daugiau paskatų dirbti Lietuvoje, o verslininkams – investuoti Lietuvoje.

 

Šis mokesčių sumažėjimas iššaukė dvejopą reakciją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto suburtos verslo, finansų analitikų asociacijos ir profesinės sąjungos išreiškė palaikymą mokesčių mažinimui ir pabrėžė būtinybę mokesčius mažinti toliau ir solidžiau – per porą metų ne mažiau kaip iki 15 procentų. Tik tokiu atveju Lietuvos ekonomika mokesčių prasme galės savo patrauklumu neatsilikti nuo savo artimiausių kaimynių, partnerių ir konkurenčių – Latvijos ir Estijos.

 

Verslo organizacijos ir analitikai taip pat pabrėžia, jog būtina nustatyti ir maksimalią penkių vidutinių darbo užmokesčių sumą, nuo kurios imamos socialinio draudimo įmokos. Socialinio draudimo įmokos be jokių lubų yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonių centrinės būstinės ir brangiausiai apmokamos darbo vietos koncentruojamos Rygoje, o ne Lietuvos miestuose. Jau dabar daugybė lietuvių dirba vadovaujamąjį darbą Latvijoje, tačiau latvių, dirbančių tokį darbą Lietuvoje, – daug mažiau. Galima manyti, kad tai dėl išskirtinių lietuvių gabumų, bet, deja, labiau tikėtina priežastis yra palankesni mokesčiai Latvijoje, dėl kurių išvažiuoja ne tik darbuotojai, bet kartu su jais ir įmonės.

 

Taigi, žinia aiški – mokesčius reikia mažinti dabar vardan to, kad išliktume sėkmingai kuriantys gerovę. Priešingu atveju teks mažinti vėliau, kad nebankrutuotų valstybė.

 

Tačiau mokesčių mažinimas patinka ne visiems. Pasipylė komentarų, kad jis neteisingas, nes mažiausiai uždirbantiems mokesčiai mažėja ne tiek daug, kiek daugiausiai uždirbantiems. Priekaištas, sakyčiau, keistokas. Jei mokestis mažėja visiems šešiais proc. punktais, tai reiškia, kad santykis tarp daugiau uždirbančių ir mažiau uždirbančių išlieka toks pats. Tariama problema yra ta, kad visiems liks daugiau, todėl ir absoliutus skirtumas tarp turtingesnių ir mažiau turtingų bus didesnis. Tačiau kas geriau – sistema, kurioje uždirbama mažiausiai 1 000 ir daugiausiai 10 000 litų, ar sistema, kurioje uždirbama mažiausiai 10 000 ir daugiausiai 100 000 litų. Turbūt antrasis variantas, nors pirmuoju atveju vadinamoji nelygybė yra 9 000, antruoju – 90 000 litų.

 

Tiesa, mažiausiai uždirbantieji dėl mokesčio mažinimo ir procentiškai išlošia mažiau, tačiau tik dėl to, jog šiandien galioja 290 litų neapmokestinamasis minimumas. Nebūtų šio minimumo – mokesčių mažinimas visus paveiktų vienodai, tačiau mažiausiai uždirbantieji būtų apmokestinti labiau nei dabar.

 

Mokesčių mažinimo kritikai, panašu, nori dviejų dalykų. Arba kad mokesčiai apskritai nebūtų mažinami ir taip daugiau litų būtų valdžios nuoroda padalijama, o ne paliekama tiems, kas juos savu darbu uždirbo. Tai Lietuvai būtų pragaištinga, nes nemažinant mokesčių mes ne tik nepasivysime Europos Sąjungos gerovės vidurkio, bet netgi savo neseniai pasiektą trečią nuo galo vietą užleisime ir liksime paskutiniai.

 

Kitas kritikų geidžiamas variantas – kad mokestis būtų mažinamas tarifą sumažinant ne visiems, bet tik mažiau uždirbantiems. Tačiau tai būtų neabejotinai mažesnis pasiekimas nei visiems vienodas mokesčio tarifo mažinimas. Jei Lietuva sumažintų pajamų mokestį iki 15 procentų, tai būtų aiškus signalas tarptautiniams investuotojams, kad išliekame reformų lyderiai, ne mažiau aiškus signalas gabiausiems ir iniciatyviausiems Lietuvos žmonėms, kad Lietuva yra ta vieta, kurioje jie gali laisvai realizuoti savo planus.

 

Lietuva turi siekti tapti ne Prancūzija, į kurią žmonės važiuoja socialinių pašalpų ir valdžios paslaugų, o Airija, į kurią atvykstama kurti gerovės. Visų svarbiausia, kad vienodas mokesčio sumažinimas visiems padėtų ne tik gabiesiems ir iniciatyviesiems, bet kiekvienam. Paprastai tariant, kuo daugiau bus brangiai apmokamų darbo vietų, tuo labiau pakils ir pigesnio darbo kaina. Taigi, mokesčių mažinimas visiems yra tikrai sėkmingos socialinės politikos šerdis.