LLRI pateikė siūlymus dėl projekto straipsnių, numatančių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, prievolę gyventojams informuoti mokesčių administratorių apie 50 tūkst. litų sumą viršijančius sandorius ir kt.
LLRI ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42¹ ir 104¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. 11-2287-01
Dėl 1 str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo
Įstatymo projekte numatyta uždrausti atsiskaityti grynaisiais pinigais tada, kai mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens – vadovas įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir kt. ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą arba nuo administracinės nuobaudos paskyrimo nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Numatyta, kad draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais galiotų iki vienerių metų. Projekte siūloma įtvirtinti galimybę mokesčių administratoriui nustatyti atvejus ir tvarką, kai šiam mokesčių mokėtojui gali būti leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Taikant šią įstatymo projekto nuostatą reikėtų užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų nevaržytų minėtas draudimas tuo atveju, kai konkretus mokesčių mokėtojas buvo baustas už nurodytus veiksmus, bet įmonės vadovas buvo pakeistas. Jeigu draudimas galiotų ir pakeitus įmonės vadovą, tai galėtų prasilenkti su nekaltumo prezumpcija ir su dvigubo nebaudžiamumo principu.
Pasiūlymas: užtikrinti, kad pakeitus baustą įmonės vadovą mokesčių mokėtojo nepagrįstai nevaržytų draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Dėl 3 str. numatytos prievolės gyventojams informuoti mokesčių administratorių apie konkrečius sandorius
Įstatymo projekte numatyta, kad pilnamečiai Lietuvos gyventojai turi informuoti mokesčių administratorių apie sandorius, kurių suma didesnė kaip 50 tūkst. litų, už juos atsiskaitoma grynaisiais pinigais, sandoris nėra notarinės formos ir kt.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatytos prievolės tikslas – sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo riziką. Tačiau įstatymo projekto autoriai neatsižvelgia į tai, kad minėtų reiškinių priežastis yra dideli mokesčiai, o ne pats atsiskaitymo grynaisiais faktas. Siekiant užsibrėžtų tikslų mažinti pajamų slėpimą ir mokesčių nemokėjimą, reikia pasirinkti tas priemones, kurios nukreiptos į šių reiškinių priežastis, o ne aplinkybes ir pasekmes. Tuo tarpu į aplinkybes ir pasekmes nukreiptos priemonės bus neefektyvios kovoje su šešėliu.
Abejonių kelia įstatymo projekto autorių nubrėžiama sąsaja tarp atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir šešėlinės ekonomikos apimties. Nors šešėlinėje ekonomikoje grynieji pinigai yra naudojami, jų naudojimo intensyvumas nebūtinai rodo didelę šešėlio apimtį. 2010 m. Suomijos centrinio banko specialistai Kari Takala ir Matti Virenas, nagrinėję, koks yra ryšys tarp grynųjų pinigų naudojimo ir šešėlinės ekonomikos Europos valstybėse, daro išvadą, kad nėra beveik jokio ryšio tarp to, kaip intensyviai šalyje naudojami grynieji pinigai ir koks jos šešėlinės ekonomikos dydis. Tyrinėtojai neaptiko, kad šalyse, kuriose šešėlis didelis, žmonės naudotų neproporcingai daugiau grynųjų pinigų.
Svarbu ir tai, kad prievolė informuoti mokesčių administratorių sukeltų administracinę naštą Lietuvos gyventojams. Kadangi šio įstatymo projekto nelydi poįstatyminių aktų projektai, kyla daug neaiškumų dėl šios prievolės taikymo kontrolės ir dėl pateikiamos informacijos detalumo. Jeigu pajamų šaltinis bus tikrinamas sandorio metu, tai bus tapatu grįžimui prie anksčiau taikytos ir panaikintos tvarkos, kai reikėjo įrodyti pajamų šaltinį.
Pasiūlymas: atsisakyti įstatymo projekto 3 str.
Dėl 7 str. numatyto trumpesnio termino, kai mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti mokestinę nepriemoką
Įstatymo projekte siūloma sutrumpinti terminą, kai mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti mokestinę nepriemoką nuo 20 dienų iki kitos dienos po to, kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio.
Turint omenyje mokestinės nepriemokos išieškojimo pasekmes mokesčių mokėtojui (pavyzdžiui, sutrikusi bendrovės veikla dėl turto arešto), termino trumpinimas iki kitos dienos po to, kai nesumokamas deklaruotas mokestis, sukeltų grėsmę mokesčių mokėtojo piniginių srautų judėjimui ir pablogintų verslo sąlygas.
Pasiūlymas: atsisakyti įstatymo projekto 7 str.
Pasiūlymai:
– Užtikrinti, kad taikant įstatymo projekto 1 str. mokesčių mokėtojo nepagrįstai nevaržytų draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais.
– Atsisakyti įstatymo projekto 3 str. ir 7 str.