Pozicija. „Kaip stabdyti kontrabandą bei nelegalių prekių apyvartą”

Kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimą Lietuvoje lemia keletas veiksnių.

Dideli kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis, kuriuos didžiąja dalimi lemia dideli mokesčiai (akcizai). Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva buvo atliktas gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimas. Šio tyrimo duomenimis pagrindinė, gyventojų nuomone, kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastis yra dideli kainų skirtumai lyginant su kaimyninėmis šalimis, kuriuos lemia dideli mokesčiai (akcizai) (taip mano 34 proc. apklaustųjų). Akcizai nėra vienintelė akcizais apmokestinamų prekių kainų dedamoji, kainos kinta ir dėl kitų veiksnių. Tačiau akcizo mokestis tabako gaminių, benzino, dyzelino, stipriųjų alkoholinių gėrimų kainose sudaro didelę dalį. Pvz., benzine akcizas sudaro daugiau nei trečdalį kainos, cigaretėse – apie 60 proc., panašią dalį akcizas sudaro ir stipriuosiuose alkoholiniuose gėrimuose. Be to, akcizo dydis yra santykinai lengvai valdomas. Jei kitas kainų dedamąsias valdžios institucijos gali paveikti tik netiesiogiai ir ribotai, akcizų dydžiui pakeisti užtenka pakeisti įstatymą. Taigi akcizai yra santykinai didelė, lengvai keičiama akcizinių prekių kainų dedamoji, kuri lemia akcizinių prekių kainų skirtumus ir sukuria ekonominę kontrabandos motyvaciją.

Lietuvos akcizų politiką iš dalies priklauso nuo ES minimalių reikalavimų akcizams. Šiuo metu Lietuva tenkina (bet neviršija) minimalius ES reikalavimus apmokestinant cigaretes ir dyzeliną. Minimalius ES reikalavimus viršija benzino (34 proc.) ir stipriųjų alkoholinių gėrimų (2,3 kartus) apmokestinimas. Muitinės departamento duomenimis didžioji dalis sulaikomų kontrabandinių tabako gaminių Lietuvoje yra skirti užsienio rinkoms (pirmiausia Vokietijai ir Didžiajai Britanijai). 2009 m. ši dalis pasiekė apie 90 proc. Taigi, Lietuvoje kontrabandinėmis prekėmis tenkinama ne tik vietinė, kiek didele dalimi Vakarų Europos valstybėse esanti paklausa (ypač tabako gaminių). Visa tai parodo, jog kontrabanda yra ne tik Lietuvos, o visos Europos problema. Sumažinus akcizą cigaretėms Lietuvoje, būtų galima sumažinti kontrabandos skirtos vietinei rinkai kiekį, tačiau ekonominis motyvas gabenti kontrabandą per Lietuvą į Vakarų Europos šalis nesumažėtų. Taigi, kontrabandos mastus Lietuvoje lemia ne tik Lietuvos, bet ir visų ES šalių akcizų dydis.

Ekonominė situacija ir palankus gyventojų požiūris į kontrabandą bei nelegalių prekių apyvartą. Lietuvos pragyvenimo lygis (žiūrint BVP vienam gyventojui) siekia apie 60 proc. ES vidurkio. Blogėjant Lietuvos ekonominei situacijai, mažėjant žmonių pajamoms, ir tuo pat metu augant akcizų dydžiui, bendroji ES akcizų politika tampa dar didesne našta nei įprastai. Legalios akcizinės prekės sunkiau įperkamos, didėja nelegalių prekių paklausa, atsiranda vis daugiau norinčiųjų ją patenkinti. Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrime gyventojai kaip antrą ir trečią pagal svarbumą kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastis įvardijo augančias produktų kainas, mažėjančias žmonių pajamas ir galimybes įpirkti teisėtai (19 proc.) ir tai, jog pernelyg sudėtinga ir brangu užsiimti verslu teisėtai (19 proc.). Tyrimo duomenimis 2010 m. kontrabandą pateisino 61 proc. gyventojų. 2009 m. pateisinančių skaičius buvo 43 proc., 2008 m. – 39 proc. Lyginant su 2008 m. ir 2009 m. tyrimų rezultatais matyti, kad kontrabandos reiškinys, gyventojų nuomone, sparčiai plinta, ir jis visuomenėje yra vis labiau toleruojamas.

Kontrabandai palanki korupcinė aplinka. Lietuvoje korupcijos paplitimas yra gerokai aukštesnis nei Vakarų Europoje, tai sukuria palankią terpę kontrabandai. Viena vertus kontrabandos mastas Lietuvoje didėja dėl palankios korupcinės aplinkos, kita vertus korupcijos didėjimą lemia kontrabandos paplitimas ir kontrabandą gabenančiųjų finansinis pajėgumas. Taigi, šiuo atveju atsiranda uždaro rato problema: korupcija skatina kontrabandos atsiradimą, kontrabandos paplitimas skatina korupcijos didėjimą. Tad bandymas spręsti korupcijos problemas ir taip pažaboti kontrabandą bus riboto veiksmingumo tol, kol nebus panaikintos korupcijos prielaidos, t.y. kontrabandos veiklą skatinanti ekonominė motyvacija.
Geografinės aplinkybės. Apie 60 proc. Lietuvos sausumos sienos ribojasi su dviem ES nepriklausančiomis šalimis, kuriose negalioja bendra ES akcizų politika, didinanti akcizinių prekių kainų skirtumą tarp ES priklausiančių ir nepriklausančių šalių.

Kovos su kontrabanda bei nelegalių prekių apyvarta priemonės

Vyriausybės sudaryta komisija valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti patvirtino priemonių planą kovai su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta stiprinti. Šiame plane numatytos kelios priemonių grupės: rizikos valdymas, akcizinių prekių nelegalios apyvartos vidaus rinkoje kontrolė, teisinės bei administracinės priemonės, operatyvus keitimasis informacija.

Dauguma siūlomų priemonių yra susijusios su griežtesne kontrole, nukreiptos į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, yra baudžiamojo pobūdžio. Ir nors nuoseklus šių priemonių įgyvendinimas gali turėti poveikį kontrabandos bei nelegalių prekių apyvartos paplitimo mastui, tačiau jos negali išspręsti kontrabandos problemos iš esmės, kadangi nėra nukreiptos į anksčiau išvardintų šio reiškinio priežasčių naikinimą.

Efektyvios kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių apyvarta priemonės turi būti ne institucinės, griežtesnės kontrolės ar baudžiamosios, o nukreiptos į šio reiškinio priežastis. Manome, jog greitų ir veiksmingų priemonių kovoje su kontrabanda ir nelegalių prekių paplitimu nėra, kadangi kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimas yra nulemtas ilgalaikių trumpuoju laikotarpiu sunkiai pakeičiamų veiksnių. Žvelgiant į ateitį ir galvojant ne tik apie kelių metų, tačiau ir ilgesnę perspektyvą ir mažinant kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimą Lietuvoje siūlome:
· Mažinti akcizus iki Europos Sąjungos numatyto minimalaus lygio ir taip mažinti ekonominę kontrabandos bei nelegalių prekių apyvartos motyvaciją;
· Europos Sąjungos lygio diskusijoje apie akcizų politiką Lietuva turi pareikšti poziciją dėl neigiamų Europos Sąjungos akcizų politikos pasekmių Lietuvai, pasisakyti už akcizų mažinimą;
· Gerinti žmonių galimybes užsiimti ekonomine veikla legaliai, kelti šalies ekonominę padėtį gerinant verslo sąlygas Lietuvoje;
· Mažinti korupcijos lygį Lietuvoje, naudojant ne tik baudžiamąsias priemones, bet svarbiausia – prielaidų korupcijai mažinimą.