Pastabos dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
Vadovaujantis galiojančiu Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, kelių priežiūra bei plėtra didžiąja dalimi yra finansuojama netiesiogiai. Juridiniai asmenys nuo realizacijos pajamų moka atskaitymus Kelių priežiūros ir plėtros programai. Atskaitymų tarifas priklauso nuo įmonės veiklos, esama daug kategorijų įmonių, atleistų nuo šio mokesčio mokėjimo.
Nustatyta programos finansavimo tvarka lemia, kad mokesčio už kelius dydis yra susijęs ne su įmonės naudojimosi keliais apimtimis, bet su jos apyvarta. Atskaitymus nuo realizacijos pajamų moka ir tos įmonės, kurios neturi transporto priemonių, tuo tarpu didelė dalis tikrųjų kelių naudotojų apskritai nemoka už naudojimąsi keliais.
Taigi, veikianti kelių priežiūros programos finansavimo tvarka paverčia mokestį už kelius apyvartos mokesčiu, neleidžia išnaudoti teigiamų funkcinio mokesčio aspektų, sąlygoja didesnį perskirstymą ir sunkesnę mokesčių naštą, neleidžia išryškėti tikrajai transporto kainai. Pateikti šio finansavimo trūkumai byloja, kas būtina atsisakyti atskaitymų nuo realizavimo pajamų, o pereiti prie tiesioginio programos finansavimo, t.y. funkcinio mokesčio.
Funkcinį mokestį turėtų mokėti valstybinių kelių naudotojai už valstybės teikiamą paslaugą – kelius. Gautos lėšos turėtų būti skiriamos kelių priežiūrai, eksploatacijai, remontui, naujų kelių tiesimui. Toks mokestis sumažintų neefektyvų lėšų perskirstymą, priartintų naudojimąsi valstybės turtu prie mokesčio už šią paslaugą ir leistų iš esmės pagerinti infrastruktūros būklę bei padengti dalį kitų transporto kaštų (tarša, triukšmas). Funkcinio mokesčio reikalavimus geriausiai atitiktų vadinamasis infrastruktūros mokestis, kuomet už važiavimą keliu mokama betarpiškai juo pravažiavus, priklausomai nuo nuvažiuoto kelio. Tačiau kol kas tikslinga taikyti kompromisinį sprendimą ir kelių priežiūros ir plėtros programą formuoti iš dviejų pagrindinių šaltinių: metinio transporto priemonių registracijos mokesčio ir pajamų iš akcizo degalams dalies. Tokiu būdu užmokestis už valstybinius kelius būtų susietas ir su naudojimosi keliais apimtimis, ir su transporto priemonių įtaka keliams bei aplinkai. Beje, šis siūlymas buvo ne kartą pristatytas ir diskutuotas, dėl jo būtinumo sutaria ir specialistai, ir politikai. Kai kurios politinės partijos (tarp jų ir valdančioji – NS) šį siūlymą pateikė savo rinkiminėse programose.
Deja, parengtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, įvesdamas transporto priemonių metinį registracijos mokestį, nepanaikina atskaitymų nuo pajamų. Priešingai, atskaitymų nuo pajamų bazė yra išplečiama. Naujame Pelno mokesčio įstatymo projekte atsisakoma pajamų skirstymo į realizacines ir ne, todėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma apyvartos mokestį taikyti nuo visų pajamų, išskyrus grąžintas skolas. Šios projekto nuostatos ypač skaudžiai palies visas įmones, o ypač tas, kurios gyvena iš maržos, tačiau dėl apskaitos ypatumų turi apskaityti ir tranzitines „apyvartas“, o įstatymo projektas joms netaiko specialių taisyklių, kokias taiko bankams, statybos ar prekybos įmonėms. Mokestis ypač išaugs tiems pelno nesiekiantiems subjektams, kurie gauna labdarą ir paramą, tačiau dalį lėšų užsidirba teikdami paslaugas ar parduodami prekes. Projekte nustatyta, kad šie asmenys mokestį mokės nuo visų pajamų, kurių pajamos pagal Pelno mokesčio įstatymo projekto nuostatas apimtų ir gautą paramą bei labdarą. Beje, šias pelno nesiekiančias įmones numatoma atleisti nuo pelno mokesčio (jau užregistruotos pataisos), nelogiška būtų didinti kitais mokesčiais uždedamą naštą.
Išvada: sprendimas pakeisti kelių mokesčio mokėjimo tvarką, atsisakant atskaitymų nuo pajamų, yra visiškai pribrendęs ir neturi būti atidėliojamas. Siūlome Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, įvedant transporto priemonių registracijos mokestį, iš karto atsisakyti atskaitymo nuo pajamų visiems juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, kokia veikla jie verčiasi.
