Pasiūlymas harmonizuoti pelno mokestį Europos Sąjungos (ES) lygmeniu seka po dešimtmečius trukusių diskusijų šiuo klausimu. 2004 m. liepos mėn. buvo pristatytas Europos Komisijos (EK) diskusinis dokumentas dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) kūrimo, o šį klausimą nagrinėjusi BKPMB darbo grupė veikė 2004 – 2008 m. 2011 m. kovo mėn. EK pristatė siūlymą mokesčių mokėtojams pasirinktinai, o ne privalomai taikyti BKPMB.
Leidimas taikyti BKPMB grindžiamas tuo, kad tai:
Užbaigtų bendrosios rinkos kūrimą ir mažintų per didelį apmokestinimą tarpvalstybinės veiklos atvejais;
Didintų augimą ir darbo vietų kūrimą;
Sumažintų administracines sąnaudas, išspręstų mokestinių kliūčių problemas vidaus rinkoje;
Paskatintų „sąžiningą“ mokesčių tarifų konkurenciją.
Toliau bus nagrinėjami šie tikslai ir vertinama, ar BKPMB padėtų jų pasiekti.
1. Bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas ir per didelio apmokestinimo tarpvalstybinės veiklos atvejais mažinimas
Bendroji rinka grindžiama kliūčių laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimui panaikinimu. Teigiama, jog nesant muitų, galiojant iš dalies harmonizuotiems mokesčiams, šalims veikiant bendradarbiavimo principu, bendrosios rinkos kūrimas reikalauja suvienodinti mokesčius. Manoma, kad tik tuomet bus pašalintos kliūtys prekėms, paslaugoms ir kapitalui laisvai (neapsunkintai skirtingų mokesčio taisyklių) judėti ES teritorijoje.
Reikia pripažinti, kad siekimas sukurti bendrąją rinką ir užtikrinti laisvąją prekybą yra pozityvus ir ekonomiškai naudingas. Tačiau ar vienodos mokesčių taisyklės prisideda prie bendrosios rinkos kūrimo ir laisvosios prekybos?
Vienodos taisyklės vargu ar apskritai gali prisidėti prie prekybos liberalizavimo, nes jų skirtingumas nėra joks laisvos prekybos trikdis, o greičiau priešingai – prekybos variklis. Žinant, kad mokesčiai sudaro reikšmingą kaštų dalį ir reikšmingą gamybos veiksnių, ypač darbo, kainos dalį, būtent mokesčių skirtumai (kurie neretai yra nulemti prisitaikymo prie vietos sąlygų ir tradicijų poreikio) dažnai kaip tik sukuria galimybes pigiau pagaminti prekes ir paslaugas ir jas siūlyti tarptautiniams mainams. Jei įsivaizduotume idealią situaciją, kurioje, kitoms sąlygoms nepakitus, būtų panaikinta bet kokia mokesčių įtaka laisvai prekybai (idealus harmonizavimas), tuomet paskatos laisvai prekybai mažėtų lygiai taip pat, kaip ir nustačius bet kokius kitus vieningus standartus gamybos, prekybos ar paslaugų srityje. Tai įvyktų dėl to, kad sumažėtų institucinės aplinkos prisitaikymas prie vietos poreikių ir natūralių atskirų valstybių pranašumų. Taigi, centralizuoto mokesčių harmonizavimo nebuvimas ne trukdo, o atvirkščiai – skatina naudingai prekiauti. Tai parodo, kad BKPMB įvedimas nepadėtų pasiekti užsibrėžto tikslo.
EK teigia, kad yra mokestinių kliūčių augimui bendrojoje rinkoje, kadangi nesant bendroms pelno mokesčio taisyklėms, dažnai apmokestinama per daug arba dvigubai. Tačiau didelės įmonės veikia ne tik bendrojoje rinkoje, bet ir ne ES šalyse, todėl net ir leidus taikyti BKPMB, išliktų per didelio arba dvigubo apmokestinimo galimybė. Negalima žvelgti į bendrąją rinką kaip į uždarą sistemą, būtina turėti omenyje, jog tarptautinės kompanijos veikia ir ne ES šalyse.
2. Augimo didinimas ir darbo vietų kūrimas
Šalyse taikomi mokesčiai neabejotinai turi įtakos augimui ir darbo vietų kūrimui: maži mokesčiai skatina ekonominę veiklą, investavimą, darbo vietų kūrimą, o savo ruožtu tai turi įtakos viso ūkio augimui. Tačiau EK nesiūlo mažinti mokesčių naštos, priešingai, BKPMB įvedimas daliai įmonių padidintų mokesčių naštą (tikėtina, šios įmonės nesirinktų taikyti BKPMB). Todėl darytina išvada, kad BKPMB nepadėtų pasiekti užsibrėžto tikslo. Siekiant didinti augimą ir darbo vietų kūrimą, šalys turėtų mažinti mokesčių naštą ir gerinti verslo sąlygas.
3. Administracinių sąnaudų sumažinimas
EK teigia, kad BKPMB įvedimas sumažintų reikalavimų laikymosi sąnaudas, mažėtų administracinių sąnaudų našta. Tačiau BKPMB įvedimas sukurtų ir papildomų kaštų: daliai įmonių išaugtų mokesčių našta, atsirastų prisitaikymo prie naujų taisyklių sąnaudos, naujoji sistema turėtų ir paslėptą mokesčių naštą (kurią sukuria ekonomikos procesų reguliavimas mokesčių taisyklėmis).
Kadangi EK yra numačiusi, kad įmonės sprendimas laikytis BKPMB būtų priimamas savanoriškai, tikėtina, kad BKPMB taikytų įmonės, kurių paskaičiavimais administracinės sąnaudos joms mažėtų. Tačiau neatmestina galimybė, kad įvedus savanorišką BKPMB, laikui bėgant BKPMB taptų privaloma visoms įmonėms, kurios ES yra rezidentės mokesčio tikslais, ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios ES turi filialų. Tokiu atveju potencialus administracinės naštos mažėjimas būtų atsvertas kitų naštų (ir kaštų) augimo. Santykinai blogesnėje padėtyje atsidurtų SVV ir tos įmonės, kurios veikia tik šalies viduje.
Kadangi EK pateiktame pasiūlyme dėl BKPMB įvedimo numatyta pelno mokesčio bazė praplėstų šiuo metu Lietuvoje taikomą bazę, BKPMB tapus privalomai, tikėtina, kad mokesčių našta Lietuvos įmonėms išaugtų.
4. „Sąžiningos“ mokesčių konkurencijos skatinimas
EK teigia, kad tarifais paremta sąžininga mokesčio konkurencija užtikrina didesnį skaidrumą ir leidžia valstybėms narėms įvertinti savo konkurencingumą ir biudžeto poreikius. Reikia pažymėti, kad argumentas dėl konkurencijos tarifais galiotų tuo atveju, jeigu BKPMB taikymas būtų privalomas visoms įmonėms, kurios ES yra rezidentės mokesčio tikslais, ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios ES turi filialų. EK siūlo savanorišką BKPMB taikymą, o tai reiškia, kad šalys ir toliau galės konkuruoti ne tik mokesčio tarifais, bet ir mokesčio baze. Nors EK teigia, kad tik konkurencija pelno mokesčio tarifais yra „sąžininga“, abi konkurencijos turėtų būti vertinamos kaip sąžiningos.
Mokesčių konkurencijos ribojimu siekiama apsisaugoti nuo situacijos, kuomet mokesčių tarifais šalys lenktyniaus tol, kol tarifai pasieks nulinius. Manoma, kad mažesni tarifai mažina valstybių biudžetų pajamas, tad mokesčių bazių vienodinimas leistų apsaugoti šalių biudžetus nuo tokio spaudimo sukurto pajamų sumažėjimo. Be to, esant skirtingiems mokesčiams, transnacionalinės korporacijos taiko pelno mokesčio mažinimo kainodarą, t.y. ima planuoti mokesčius, atlikdamos eilę transakcijų, kurių tikslas – perkelti pelną į mažesnių mokesčių šalis (transfer pricing). Tokiu būdu, nors pajamos ir uždirbamos didelių mokesčių šalyse, mokesčiai mokami ne toje šalyje. Dėl to nukenčia didesnių mokesčių šalių biudžetai.
Tačiau nereikia baimintis mokesčių konkurencijos ir mokesčių mažinimo: Lafero kreivė iliustruoja teiginį, jog egzistuoja tam tikras optimalus mokesčio tarifo dydis, kuris maksimizuoja mokesčio įplaukas. Taigi, kad šalys vykdo pelno mokesčių reformas, mažina tarifus, tačiau plečia bazę, gali byloti apie artėjimą link optimalaus dydžio. Tai yra, prielaida, kad mokesčių tarifai iki šiol nebuvo optimalūs, o mažinami artėja link optimalių, gali būti lygiaverčiai teisinga ir netgi labai įtikinama – mat po reformų nei šalių įplaukos iš pelno mokesčio absoliučia suma, nei šio mokesčio dalis bendrose mokestinėse pajamose nesumažėjo. Mokesčių konkurencijos ribojimas šį optimizacijos procesą tik sutrikdytų ar suardytų. Tai taip pat gali reikšti, kad būtent apribojus mokesčių konkurenciją, mokesčių įplaukos gali mažėti.
Dėl kitų argumentų už BKPMB įvedimą
Ankstesnėse diskusijose dėl BKPMB įvedimo kaip pradiniai tikslai taipogi buvo įvardijama tai, kad BKPMB garantuotų vienodas konkurencijos sąlygas, užtikrintų laisvą kapitalo judėjimą ir efektyvų išteklių paskirstymą. Kadangi šie tikslai praeityje sulaukė kritikos, jie nebėra viešai naudojami EK pateiktame siūlyme įvesti BKPMB. Tačiau ne visų tikslų atskleidimas jų esmės ir neteisingo argumentavimo nepakeitė, todėl jie bus išnagrinėti sekančioje dalyje.
Vienodos konkurencijos sąlygos
Teigiama, jog skirtingos pelno mokesčio taisyklės šalyse sukuria nevienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje veikiantiems rinkos dalyviams. Deja, konkurencijos sąlygos dažnai suvokiamos pernelyg tiesmukai (kaip vienodos taisyklės), o jų vienodumas laikomas savaime ir besąlygiška vertybe.
Tačiau į konkurencijos sąlygas galima žvelgti iš kito – rinkos dalyvio – taško. Taip, rinkos dalyviui aktualios yra apmokestinimo taisyklės, tačiau ne mažiau svarbi ir laisvo pasirinkimo galimybė. Mat jei rinkos dalyvis pastebi, kad jis yra nukonkuruojamas dėl šalyje veikiančių didesnių mokesčių, tol, kol jis gali laisvai perkelti veiklą į kitą mažesnius mokesčius taikančią šalį, tol nėra pagrindo manyti, jog sudarytos sąlygos yra nevienodos. Konkurencijos sąlygų vienodumas gali būti užtikrinamas, panaikinant kliūtis veikti pasirinktoje rinkoje.
Kiekviena valstybė yra suinteresuota, kad mokesčių mokėtojas veiktų ir mokėtų mokesčius jos jurisdikcijoje. Tad barjerai patekti į rinką dažniausiai nėra taikomi nustatant pelno mokesčio taisykles. Tad BKPMB įvedimas tiesiog negali užtikrinti įėjimo į rinką laisvės ir tokiu būdu užtikrinti vienodas prielaidas konkuruoti (nes jos neriboja). Priešingai, jeigu ilguoju laikotarpiu BKPMB taptų privaloma ir būtų panaikinta pelno mokesčio bazių įvairovė, bendrojoje rinkoje būtų panaikinta pasirinkimo galimybė.
Į konkurencijos sąlygas žvelgiant plačiau, reikėtų įvertinti konkurenciją ne tik mokesčių, bet ir viešųjų paslaugų aspektu. Nuosekliai judant tokia vienodų konkurencijos sąlygų kūrimo linkme, ilgainiui reikėtų harmonizuoti ir valdžios paslaugų lygį. Tai vestų prie visiško valdžios centralizavimo.
Siekiant sukurti vienodas konkurencijos sąlygas, būtina naikinti kliūtis ES šalių įmonėms laisvai steigtis ir (arba) vykdyti veiklą bet kurioje pasirinktoje ES teritorijoje.
Laisvas kapitalo judėjimas ir efektyvus išteklių paskirstymas
Ankstesnėse diskusijoje dėl BKPMB buvo pripažįstama, kad skirtingos pelno mokesčio skaičiavimo taisyklės daro įtaką kapitalo judėjimui. Toks mokesčių taisyklių sąlygotas kapitalo judėjimas nelaikomas „laisvu“ ir jo sąlygotas išteklių pasiskirstymas nelaikomas efektyviu. Buvo teigiama, jog skirtingos mokesčių taisyklės trukdo ištekliams pasiskirstyti efektyviai, t.y. taip, kaip jie pasiskirstytų pagal našumo skirtumus „kitoms sąlygoms“, t.y. mokesčiams, esant lygioms.
Argumentas yra teisingas tik tiek, kad pripažįstama, jog mokesčiai daro įtaką efektyviam kapitalo pasiskirstymui. Galima tik pridurti, jog įtaka tuo didesnė, kuo mokesčiai yra didesni. Jei būtų iki galo ir nuosekliai suvokiama mokesčių daroma įtaka efektyviam kapitalo pasiskirstymui, tai siekiant efektyvumo būtų siūlomos mokesčių mažinimo reformos, pavyzdžiui, nustatomas maksimalus perskirstymo (mokesčių santykis su BVP) lygis ES.
Kadangi tokių iniciatyvų nėra keliama, kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad siekiama ignoruoti mokesčių dydžio reikšmę, o pabrėžti tik jų skirtingumo reikšmę. Mokesčių skirtumus galima sumažinti ir didinant mokesčius, ir juos mažinant. Kadangi BKPMB įvedimo atveju nėra siekiama sumažinti pelno mokesčio naštos, galima daryti prielaidą, jog būtų siekiama ne absoliutaus išteklių panaudojimo efektyvumo (t.y. mokesčių mažumo), bet santykinio, vaizdžiai tariant – perkelti esamą neefektyvumą į naują (nebūtinai geresnį) neefektyvumo lygį.
Dėl BKPMB neprivalomumo
EK numato, kad siūloma BKPMB sistema yra laisvai pasirenkama. Tačiau šios sistemos sukūrimas būtų pirmas žingsnis link privalomo BKPMB taikymo visoms įmonėms, kurios ES yra rezidentės mokesčio tikslais, ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios ES turi filialų. Privalomas BKPMB taikymas turėtų šias neigiamas pasekmes:
BKPMB pasitarnautų, ir jau tarnauja, kaip pirmas žingsnis vienodos mokesčių politikos Europos Sąjungoje link, o tai pakirstų mokesčių konkurenciją Europos Sąjungos viduje ir susilpnintų regiono konkurencingumą globalioje ekonomikoje.
BKPMB sukurtų didelius prisitaikymo kaštus verslui, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
BKPMB sumažintų ES šalių narių suverenitetą ir laisvę nustatyti tiesioginių mokesčių tarifus ir bazes.
Pasiūlymas Lietuvos pozicijai dėl BKPMB įvedimo
Kadangi net ir savanoriškos BKPMB įvedimas padidintų privalomo BKPMB taikymo riziką bei nepadėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų, siūlome Lietuvai nepritarti EK pasiūlymui dėl BKPMB įvedimo.
