LLRI ragina liberalizuoti prekybą linų produktais

Atsižvelgdamas į tai, jog Vyriausybė šį trečiadienį tvirtins neapmuitintų linų kvotą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina apskritai atsisakyti importo muito ilgajam linų pluoštui. Toks sprendimas sustiprintų lengvosios pramonės įmonių konkurencingumą užsienio rinkose, atpigintų jų gaminamą produkciją, didintų darbo vietų skaičių ir visiškai atitiktų Europos Sąjungos užsienio prekybos taisykles.

 

Šiuo metu Lietuvos įmonės, naudojančios linų pluoštą ir norinčios importuoti jį iš užsienio šalių, privalo mokėti 35 proc. importo muitą. Kiekvienais metais, atsižvelgdama į įmonių prašymus, Vyriausybė nustato tam tikro dydžio kvotas, pagal kurias leidžiama linų pluoštą įvežti be muito mokesčio, nes tekstilės įmonėms trūksta Lietuvoje išaugintų linų.

 

LLRI ekspertai teigia, kad importo muito taikymas brangina Lietuvos tekstilininkų gaminamą produkciją ir silpnina jų konkurencingumą. Kiekvienais metais įmonėms tenka eikvoti laiką su kvotos patvirtinimu susijusioms procedūroms, o valdžios institucijos švaisto išteklius šių kvotų administravimui. Esanti kvotų nustatymo tvarka riboja įmonių lankstumą: turėdamos iš anksto numatyti kvotų dydžius, bet nebūdamos tikros dėl jų, įmonės negali operatyviai reaguoti į pokyčius rinkoje.

 

Importo muitų taikymas yra ypač sunkiai suprantamas turint omenyje faktą, jog Lietuvoje išaugintų linų kiekis tenkina mažiau nei pusę tekstilės įmonių poreikio, o kokybiško ilgojo linų pluošto Lietuvoje nepavyksta išauginti.

 

Svarbu tai, kad Europos Sąjunga taiko nulinį importo muito tarifą ilgajam linų pluoštui. Po kelerių metų Lietuva visiškai suderins taikomus muitus su galiojančiais ES, todėl ir ekonomiškai, ir politiškai būtų prasminga jau dabar derinti prekybos režimą ir panaikinti muitą prekybai linais.

 

Muito mokestis linų pluoštui buvo įvestas dar 1997 m. pavasarį, mėginant apsaugoti vietinius linų augintojus. Jei dėl politinių priežasčių ir toliau siekiama remti linų augintojus, LLRI nuomone, prasmingiau tai daryti tiesioginių išmokų forma, nes ji mažiau iškraipo rinką ir nesudaro kliūčių tekstilės įmonių veiklai.